Dar kurį laiką ji bėginėja aplink mašiną, mėgina pastumti, kažkam skambina. Žmonės mašinose už jos ima nervintis, vienas mėgina apvažiuoti. Galiausiai atklibinkščiuoja vyresnio amžiaus vyriškis, pasiremdamas lazda. Jie abu kažką buria po kapotu, pila vandenį, vėduoja, šluosto.
Mašinos už šios nelaimėlės kaupiasi, vairuotojai tiesiog netveria savam kaily. Bent signalizuoti dar nedrįsta.
Moteris bejėgiškai apsidairo, susilenksi su senuku. Sėda į mašiną, vyriškis padeda savo lazdą ir stumia miniveną arčiau šaligatvio. Pamažu pamažu nustumia tiek, kad laukusios mašinos galėtų pravažiuoti.
Visi skubiai išvažiuoja...
Ar man vienai atrodo nenormalu, kad nesupuolė laukiančiose mašinose sėdintys vyrai, galėję greitai pastumti į šoną didelę mašiną, bent tuo pagelbėdami moteriškei? Kad šiuolaikiniai vyrai kaip visiški ištižėliai abejingai stebi į bėdą patekusį žmogų, nesugebėdami pakilti nuo šiltų sėdynių? Kad nejaučia gėdos ar bent nepatogumo dėl to, jog mašiną stumia žmogus, kuris vaikšto pasiremdamas lazdele?
Žinoma, niekas niekam nieko neprivalo, bet kur dingo geranoriškumas ir elementarus žmogiškumas?
