Norėjo išpildyti vaiko svajonę
Sesuo ne kartą padovanojo vaikams gražesnes šventes pildydama vaikų svajones. Kadangi patys turime du mažamečius berniukus, nusprendžiau prisidėti ir įgyvendinti mergaitės (8 m.) svajonę projekte „Vaikų svajonės“. Gaila, pirmoji patirtis nebuvo tokia maloni, kokios tikėjausi.
Kadangi esame klaipėdiečiai ir dovaną įteikti norėjome asmeniškai, pasirinkome šeimą, gyvenančią Klaipėdoje.
Mergaitės svajonė – striukė, tad sparčiai vėstant orams ir įvertinus tai, jog toks pirkinys atrodo veikiau būtinybė nei svajonė, gavusi mamos kontaktą iš socialinės darbuotojos, nusprendžiau paskambinti pasiteirauti, ar nevertėtų dovanos įteikti anksčiau švenčių, kad jau dabar vaikas galėtų šilčiau apsirengti.
Mamos priekaištai
Pirmas pokalbis nebuvo malonus: nespėjus prisistatyti, mama pareiškė esanti labai užimta ir pasiteiravusi, iš kokios organizacijos būsiu, pasiūlė susiskambinti kitą dieną.
Nepavykus prisiskambinti porą kartų, parašiau žinutę pasiteiraudama, kaip ir kada galiu pristatyti dovaną. Atsakius, kad yra užimta ir nesulaukusi perskambinimo, kreipiausi į socialinę darbuotoją konsultacijai, kaip toliau elgtis.
Sekančią dieną sulaukiau mamos skambučio. Vėlgi, nemalonaus. Pokalbis prasidėjo priekaištais apie nerastus praleistus skambučius ir lavina klausimų: kas aš „tokia būsianti“, ar norėsiu nusifotografuoti su jos dukra (pernai kažkas norėjo), kur norėsiu susitikti (namuose ji nenorinti, nes tai pažeidžia jos privatumą), kada norėsiu pristatyti dovaną (ji visą lapkritį labai užimta).
Prakalbus apie pačią striukę, mamos atsakymas pribloškė. Pasak jos, mergaitė turėjo daug svajonių (pvz. įvairių žaislų), tačiau mama pati nusprendė nurodyti striukę.
Pirma mintis, šovusi man, kad striukė tikrai reikalinga, dar kartą pasiūliau atvežti ją anksčiau. Atsakymas buvo virš visko, kad drabužių jie turintys ir apsirengti mergaitė tikrai turi ką.
Tiesą sakant, suglumau ir sugebėjau išlementi tik tiek, kad noriu padaryti gerą darbą, todėl įsipareigojau išpildyti jos dukros svajonę. Toks mano išsireiškimas sukėlė dar didesnę sumaištį mūsų pokalbyje. Mama užsipuolė mane klausdama, ką reiškia įsipareigojimas, ar man tai esą darbas ir pan. Sugebėjau tiesiog nutylėti ir atsisveikinti.
Geras darbas atnešė neigiamų emocijų
Po pokalbio kreipiausi į socialinę darbuotoją, kuriai paaiškinusi situaciją, mandagiai pareiškiau, kad privalau atsisakyti šios „svajonės“ ir noriu pasirinkti kitą, nes būtent mano konkrečiu atveju padariau išvadas, kad pastangos padaryti gerą darbą sukėlė daugiau neigiamų emocijų, nei turėjo atnešti pats rezultatas.
Nekalbu jau apie susidariusį įspūdį, jog pastaroji šeima gyvenanti geriau nei mūsiškė ir pastangos iš pačių taupomų pinigų tam, kad padėtume dar sunkiau už save gyvenantiems liko neįvertintos. Ką jau kalbėti apie patį vaiką, kurio svajonė yra ne jo, o pasipūtusios mamos. O kiek dar tokių šeimų yra šio projekto sąraše, niekas nežino...
***
„Vaikų svajonės“ projekto įkūrėjas Julius Gregorauskas prisipažino, kad jam išties liūdna skaityti tokius svajonių pildytojos įspūdžius.
„Net ir turint omenyje, kad projekto metu būna tūkstančiai visiškai priešingų atvejų, net ir vienas toks atvejis tikrai neprideda teigiamų emocijų niekam.
Projekte dalyvaujančias šeimas bei vaikus parenka soc. darbuotojai. Jie vieninteliai žino tas šeimas, jų situaciją, net ir teisiškai nelabai kas kitas turi teisę prie jų prieiti, kad surinktų svajones bei tarpininkautų jų pildymo procese.
Daug dirbame su soc. darbuotojais, kad vienodai suprastume. kokiems vaikams ir šeimoms skirtas mūsų projektas, bet kai šnekame apie daugiau nei 700 soc. darbuotojų ir kelioliką tūkstančių vaikų, karts nuo karto pasitaiko situacijų, kurios mums nepatinka.
Šis atvejis būtent vienas iš tokių, tad labai tikiuosi, jog svajonės pildytoja kreipsis ir į mus. Nes iš šios informacijos nelabai galime identifikuoti, kuri tiksliai tai svajonė, ką žinodami galėtume pasiaiškinti situaciją su tą šeimą globojančia soc. darbuotoja. Bei, tikėtina, išimti šią svajonę iš projekto, nes tai tikrai neatitinka projekto dvasios bei to, kam šį projektą vykdome aukodami savo laisvalaikį ir energiją“, – komentavo „Vaikų svajonės“ projekto įkūrėjas J. Gregorauskas.
