Kyšį paėmusi ginekologė po operacijos pinigus grąžino – į pacientę bijojo net pažiūrėti

2018 m. lapkričio 26 d. 21:40
Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas mano gyvenime, kai pinigai, duoti prieš operaciją gydytojai, sugrįžo man atgal.  
Daugiau nuotraukų (4)
Tiesa, grąžinus kyšį gydytoją neatsiprašė dėl to, ką man padarė. Ji apskritai tą kartą nepratarė nė žodžio. Tiesiog ramiai priėjo prie mano lovos stovinčios spintelės ir atidarius stalčiuką, lyg tikrindama jame švarą, padėjo į vidų pinigus. 
Toks jos poelgis, be abejo, man suteikė šiokį tokį moralinį pasitenkinimą, tačiau sužalotos sveikatos, deja, taip ir nesugrąžino. Kaip ir nenumalšino to pykčio, kurį jaučiu jai iki šiol...
Suprantu, kad daugelis gali pasakyti, kad šioje istorijoje yra ir mano dalelė kaltės. Tačiau aš jos neįžvelgiu. Nebent tik tame, kad aklai pasitikėjau gydytoja bei tuo metu, kai man pasidarė bloga, neatsiguliau ant grindų viduryje ligoninės ir neapsimečiau negyva. Gal tuomet ir rezultatas būtų kitoks, ir pagalbos greičiau prisišaukčiau… 
Ginekologė įkalbėjo operuotis
O mano problemos su sveikata prasidėjo iškart po antro komplikuoto gimdymo. Melžėja, – taip visi už akių pravardžiavo mūsų rajono ginekologę, kuri leido man suplyšti vos ne iki ausų. Ir ne tik kad leido, ji dar po to ir susiuvo mane kreivai. 
Aš žinojau, kad yra ir kitokių gimdos kaklelio gydymo priemonių. Tokių, kaip įvairūs prideginimai bei konizaciją, bet gydytoja taip vaizdžiai nupasakojo šių procedūrų pasekmės (ji teigė, kad moteris po tokių procedūrų greičiau suserga gimdos kaklelio vėžiu), kad aš išsigandusi tokios niūrios perspektyvos, nesvarstydama pritariau tokiam radikaliam gydymo metodui.  
Operavo mane rajono ligoninėje. Buvau davusi kyšį, todėl buvau rami dėl rezultato. Gydytoja, norėdama atidirbti pinigus, ne tik kad pašalino gimdos kaklelį, bet atliko ir plastinę procedūrą, dėl kurios mes net ne buvome kalbėjusios – pašalino nuo gimdymo likusius randus.
Būtų užmigusi amžiams
Džiaugiausi geru rezultatu. Tačiau neilgai. Praėjus keturioms dienoms po operacijos prasidėjo kraujavimas. Blogiausia, kad tai atsitiko savaitgalį. O mes visi žinome, kaip savaitgaliais sunku prisišaukti pagalbos gulint ligoninėje. 
Kelis kartus ėjau sakyti slaugytojai, kad kraujuoju ir gana smarkiai, kad man reikia gydytojo. Nulis reakcijos. Viskas, ką išgirsdavau – po tokios operacijos taip ir turi būti. Galiausiai pasidarė gėda skųstis ir aš vietoje to, kad pakovočiau už save, padraskyčiau akis, nuėjau ir atsiguliau į savo lovą. Begulėdama ir užmigau. Ir jei ne palatos kaimynė, būčiau užmigus amžiams. 
Tai ji, pamačius, kad mano paklodė visa raudona, pakvietė slaugytoją. Atsimenu, kad mane kažkas pažadino ir paprašė parodyti, kas man nutiko. 
Kad jūs tik būtumėte matę, koks prasidėjo sujudimas... Akimirksniu atsidūriau kušetėje, skirtoje vežti į operacinę. Tačiau iki jos nenuvažiavau. Buvo priimtas sprendimas operuoti mane skyriuje, ant kėdės moterų apžiūros kabinete, nes nebuvo laiko manęs netgi transportuoti į kitą korpusą. 
Nesapnavo net baisiausiam sapne
Vėliau, prieš išleidžiant namo, gydytoja man paaiškino kraujavimo priežastį. Kraujavau todėl, kad anksčiau laiko nutirpo siūlai. Neva, taip kartais pasitaiko. Į mano klausimą, ar namuose nieko panašaus nepasikartos, buvo atsakyta – ne, nes šį kartą žaizda susiūta netirpstančiais siūlais, kurių nereikia šalinti. 
Po mėnesio, kai atvykau apžiūrai, mane operavusi ginekologė tarp kitko prasitarė: „Žinok, užgijo neblogai, bet vaizdas ten ne koks. Bet niekas gi ten su veidrodžiais ir nelandžioja, tiesa? Tai koks skirtumas? Pati supranti, kad gelbėdami mažiausiai galvojome apie grožį. Reikėjo pasiekti kraujavimo židinį. O vėliau jau gražiai susiūti buvo neįmanoma.“
Man nebuvo svarbus tas vidinis grožis. Kad tik daugiau nereikėtų vargti. Mane užtikrino, kad vargti daugiau nereikės. 
Pusę metų gyvenau gana ramų gyvenimą. Kol netikėtai vieną dieną ir vėl prasidėjo kraujavimas. Savo jėga jis man priminė tą, kurį patyriau ligoninėje. 
Iškart iškviečiau savo vyrą, kuris ir nuvežė mane į didmiesčio klinikas. Jau nedrįsau važiuoti į rajono ligoninę. Ten mane priėmė be eiles. Apžiūrėjęs ginekologas tik pakomentavo: „Koks mėsininkas tave šitaip išmėsinėjo?“ Jis nieko blogo nepastebėjo ir išleido namo pasakęs, kad tai tiesiog mėnesinės.
Dar bandžiau paaiškinti, kad gal čia kraujavimas dėl operacijos, kurią patyriau prieš pusę metų, bet gydytojas manęs neišgirdo… 
Neprivažiavus namų, kraujavimas sustiprėjo ir aš paprašiau vyro nesustoti prie namų, o važiuoti šį kartą į rajono ligoninę. Ten nulėkiau tiesiai į skyrių, nes kraujas jau tekėjo per kojas... Ačiū Dievui, ten budėjo ne ta ginekologė, kuri mane operavo. 
Ši gydytoja atidžiau mane apžiūrėjo ir iš karto pamatė kraujavimo židinį. Nesuprantu, kaip to židinio nepamatė klinikų ginekologas...
Kas vyko toliau, net baisiausiam sapne nesusapnuosi. Gydytoja tik paaiškino, kad nėra laiko manęs migdyti, reikia stabdyti kraujavimą, nes pažeista stambi kraujagyslė ir man teks truputį pakentėti. Perspėjo, kad skausmas bus toks, kaip per gimdymą. Atėjusi seselė prispaudė mane prie kėdės ir laikė rankas, kad nesipurtyčiau ir netrukdyčiau gydytojai mane siūti. Aš bandžiau tvardytis, bet skausmas buvo stipresnis už mane…
Ši gydytoja mane išgelbėjo. Ji surado tą paliktą seną netirpstantį siūlą, kuris ir perpjovė kraujagyslę, ištraukė jį ir susiuvo iš naujo, jau tirpstančiais siūlais. Tą pirmą kartą mane operavusi ginekologė matė mane gulinčią skyriuje po siuvimo, bet niekada nepriėjo arčiau pasiteirauti, kaip man sekasi… 
Sužalojo negrįžtamai
Dažnai perskaitau apie gydytojų abejingumą pacientų atžvilgių ir man visada suspaudžią širdį išgirdus, kad kažkas mirė dėl jų aplaidumo. Tuomet aš visada prisimenu ir save. Tie mirę žmonės, matyt, neturėjo drąsos pakovoti už save, kaip ir aš kažkada neturėjau. Jie norėjo atrodyti mandagūs ir geri. O reikėjo būti drąsiems ir užsispyrusiems. Jei tau sako – tu sveikas, o tu jauti, kad ne – kovok ir nepasiduok. Geriau turėti truputį gėdos ieškant tiesos ir laimėti, nei numirti nuleidus rankas baimėje, kad kažkam pasirodysi neišauklėtas.  
O mano istorija baigėsi tuo, kad ta nelemta operacija galiausiai privedė prie gimdos pašalinimo. Visose civilizuotose šalyse už tokį sužalojimą galima būtų prisiteisti nemažą kompensaciją, o pas mus – kaltų kaip visada nerasi. Pas mus skuba apkaltinti patį žmogų ir jo organizmą, o ne klaidą padariusį gydytoją...
Moterys, prieš darydamos rimtą sprendimą, niekada nesivadovaukite vieno gydytojo nuomone. Kad vėliau netektų kentėti taip, kaip kentėjau aš. Nepamirškite, bet kokios manipuliacijos su gimdos kakleliu yra labai pavojingos. 
ginekologėoperacijagimdos kaklelis
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.