Vaizduotė įbaugino
Vyras rankose turėjo telefoną, o moteris – labai didelį krepšį ant ratukų. Patogiai įsitaisius, ji išsitraukė iš savo krepšio labai didelę, storą knygą, ant kurios viršelio matėsi užrašas arabų kalba ir pradėjo pašnibždom ją skaityti laiks nuo laiko į mane su šypsena žvilgčiodama.
Man pasidarė karšta... Mano laki vaizduotė per akimirką prikūrė tokių baisių vaizdų, kad neištvėrus įtampos pakilau nuo kėdės ir perėjau į kitą vagoną.
Galvoju, dabar bent jau turėsiu kokį šansą išsigelbėti… Mums, be abejo, nieko nenutiko. Be reikalo aš įskaudinau savo pasitraukimu niekuo dėtus žmonės. Jie, jaučiu, suprato, kodėl aš pabėgau. Bet ar žmones galima kaltinti, kad bijo teroristinių atakų? Kalta aplinka, kuri įskiepijo šią baimę.
Įsilaužė policija
Tačiau šiame pasaulyje būna ir didesnių kuriozų. Teroristais laiko net ir lietuvius… Visai neseniai mano pažįstami nuskrido į Angliją aplankyti savo dukros.
Tiems mano pažįstamiems yra apie 60 metų. Visą dieną jie ramiai dirbo savo dukros kieme. Taisė tvorą, tvarkė kiemą, o vakare, kai jie jau visi ruošėsi miegoti, buvo apsivilkę naktinius, netikėtai į namą įsilaužė policininkų būrys.
Jie ne šiaip sau pasibeldė. O tiesiog išlaužė duris… O išlaužę puolė prie pagyvenusios poros ir pradėjo kažko reikalauti. Pagyvenusi pora nemoka angliškai, tačiau suprato, kad reikalauja dokumentų, nes angliškas „passport“ skamba kaip ir lietuviškai pasas.
Kol pagyvenęs vyras ieškojo dokumentų, moteris dar spėjo žvilgtelėti pro langą. Pamatytas vaizdas privertė aiktelėti. Visas namas buvo apsuptas policininkų…
Pagyvenusios poros dukra dar pabandė paaiškinti angliškai, kad jos tėvai nemoka anglų kalbos ir kad ji gali pavertėjauti. Tačiau policininkai neleido jai išeiti iš kambario, kaip ir jos vyrui iš vonios, kur jis tuo metu, kai buvo išlaužtos durys, maudėsi.
Palaikė teroristais
Nežinau, kaip viskas būtų pasibaigę. Greičiausiai pagyvenusi pora būtų sulaikyta ir išvežta į policiją kelioms paroms, kol jiems būtų rastas vertėjas, bet pilnas namas policininkų, rėkiančių „teroristai, teroristai“, išgąsdino name esančius mažus vaikus.
Jie pradėjo beprotiškai klykti. Viena iš policininkių dar bandė juos raminti savarankiškai, bet jai nepavyko. Tada mamai buvo leista išeiti iš kambario nuraminti vaikus. Išėjus iš kambario pagyvenusios poros dukrai pavyko susikalbėti su policininkais ir įtikinti juos, kad jos tėvai nėra teroristai. Kad jie tiesiog ką tik atvyko iš Lietuvos aplankyti jos šeimos.
Incidentas baigėsi tuo, kad policininkai pagaliau išsiaiškino, kas yra kas. Jie atsiprašė už savo elgesį paaiškinus, kad pagyvenusi pora buvo labai panaši į teroristų porą, kurios jie neva visi seniai ieškojo…
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu… Pagyvenusi pora dabar jau bijo važiuoti atgal į Angliją lankyti savo dukros. Jų vietoje turbūt kiekvienas iš mūsų bijotų po to, ką teko lietuviams patirti tą vakarą…
Terorizmas baisus dalykas. Mes visi nuo juo kenčiame. Ir be abejo į jį reikia tinkamai reaguoti. Bet kažkur turėtų būti ir sveiko proto ribos, tiesa? Tik va, kaip jas išmokti tokiomis sąlygomis kokios yra sudarytos šiais laikais, atpažinti?
