Vasarą grįžau į Lietuvą, buvo giminių susitikimas. Su vienu pusbroliu kalbam apie gyvenimą ir darbus. Aš: „Tai į kokią sritį nori sukti, kas tau artimiausia?“ Jis: „Noriu, kad kuo mažiau reiktų daryti už kuo didesnius pinigus.“
Aš tada pasijuokiu, hahaha, čia mes nerimtai, o kaip iš tikrųjų?
Jis: „Rimtai, nesinori vergaut ar visą parą apie darbą galvot. Geriausia, jei ne pilną dieną pradirbi kažką prie kompo ir tarp 1000-1500 eurų gavus, va čia būtų normalu.“
Nu vau! O deimantinės karūnos bonusui nenori? Pasižiūrėjau, kad daugelio toks požiūris. Todėl kasininkės skundžiasi, kad reikia daug valandų sėdėt kasoj ir dar su tais pirkėjais sveikintis! Todėl mokytojai skundžiasi, kad dirba su naglais paaugliais. Statybininkai skundžiasi, kad darbas fiziškai sunkus, nugarai kenkia... Visi skundžiasi, kad darbe reikia dirbti.
Pasakysiu naujieną! Turit geriau, negu įsivaizduojat. Pas mus, Jungtinėse Amerikos Valstijose, žiauriai brangi sveikatos apsauga. Visi mokesčiai sueina jai. O čia ji, jeigu nesi bedarbis, nemokama!
Pas mus pagimdei vaiką ir po dviejų, trijų, maksimum penkių mėnesių – marš į darbą! Niekas vietos nelaikys. O čia moterys gali namie sėdėt kiek – trejus metus? Dvejus iš jų gauna mamos pašalpą. Ar jūs suvokiat, žmonės, kiek laiko valstybė pasiruošusi jumis rūpintis?
Tarp mano pažįstamų vyresnių žmonių JAV, visi džiaugiasi ta pensija, kurią patys susikaupė per gyvenimą. Atidėjo, taupė, laikė fonduose ir investavo. Tada džiugi senatvė. O ne laukė, kiek valstybė kiekvienam senukui išmokės!
Kai JAV kalbamės apie darbą, visi pasigiria, ką veikia, kuo domisi. O čia visi apverkia kaip per laidotuves: „Tik kioskininkė... Gėda sakyt, bet valytoja... Gydytoja, bet kas iš to, kai tokios algos... Manikiūrus darau, tenka suktis...“
Kaip jūs, žmonės, save nuvertinat! Ir kaip nekenčiat darbo! Skaudi tiesa, bet niekas jum už zyzimą, surauktą veidą ir neapykantą viršininkui algos nemokės. Ir tikrai nemokės didelių pinigų už „nepilnas darbo valandas ir neapsikraunant“. Mokės grašius, kuriais toliau skųsitės ir kaltinsit visus, kad jūsų nevertina. Tik ar... yra už ką vertinti?
Ir kai išeisit į pensiją, ir pradėsit dejuoti dėl „Sodros“, nepamirškit paminėti, kiek sunkiai ir daug visą gyvenimą dirbot. Juk tinginiui ne tik plytas tampyti, bet ir kasoj pasėdėti sunku. Sėkmės.
