Kai pabandžiau pasakyti, ką apie ją kalba kiti, ji nusisuko mestelėjus: „Linkiu sulaukti 35-erių, tada ir pasikalbėsim.“ Aš sulaukiau 35. Man išties, kaip ir jai, buvo susisukęs protas. Tačiau aš sugebėjau save suimti į rankas, o ji taip ir nudardėjo į dugną, kaip aš ją ir perspėjau.
Įtakinga moteris įsimylėjo vedusį
Kažkada su šia moterimi, kuri nepaisė mano patarimo sustoti, dirbau kartu viename darbe. Ji buvo mano vadovė. Kadangi mūsų kolektyvas tuo metu buvo nedidelis, vos keli darbuotojai, mes vieni su kitais bendravome kaip seni geri draugai. Mano vadovė buvo labai protingas žmogus. Turėjo du aukštuosius išsilavinimus. Mokėjo gražiai kalbėti, mandagiai bendrauti su žmonėmis bei siekti savo tikslo.
Turėjo ji ir dar vieną vertingą savybę – mokėjo užmegzti santykius su bet kokiu valdžios atstovu ir pasinaudojus savo pažintimis bei vidiniu šarmu išreikalauti iš jų paramą mūsų organizacijai. Visada žavėjausi tokiu jos talentu ir drąsa bei intensyviai iš jos mokiausi.
Kadangi mano tiesioginis darbas buvo glaudžiai susijęs su vadovės darbu, mes dažnai su ja bendravome ne tik darbe, bet ir neformalioje aplinkoje. Pavyzdžiui, mano arba, dažniausiai, jos namuose. Lankydamasi pas ją aš mačiau, kad ji tikrai gražiai ir turtingai gyvena. Tokio gyvenimo daugelis pavydėtų.
Be savo pagrindinio darbo ji turėjo dar ir savo verslą, kuris oficialiai buvo užrašytas vyro vardu. Atrodytų, ko daugiau ir benorėti iš to gyvenimo. Yra autoritetas, pripažinimas, darbas, verslas, šeima, du vaikai, materialinė gerovė. Tačiau atsitiko nelaimė. Mano viršininkė įsimylėjo kitą vyrą, kuris irgi buvo vedęs.
Meilužio poelgis sužlugdė
Kai mes visi apie tai sužinojome, netekome amo. Tas kitas vyras buvo visų žinomas „lovelasas“, permiegojęs su puse moterų mūsų gyvenvietėje. Žinojau, kad žmonės juokiasi iš vadovės už nugaros ir jaučiau pareigą atvirai su ja apie tai pasikalbėti.
Pokalbis nebuvo labai vykęs. Aš kalbėjau apie gėdą, šeimą, ateitį, perspėjau, kad tas vyras yra blogas, kad jis ją apgaus, pasinaudos ir pasityčios, o ji kalbėjo apie meilę. Apie tai, kad aš nesuprantu, kas tai yra per jausmas. Tuo metu aš jos išties nesupratai. Buvo sunku suvokti, kaip galima dėl kažkokios meilės šitaip apsijuokti.
Supratau tik truputį vėliau, kaip ji man papasakojo, dėl kokios priežasties ji įsimylėjo kitą vyrą. Pasirodo, jos sutuoktinis nebuvo baigęs jokio mokslo, neturėjo jokios meninės gyslelės, niekada neparodė jokios iniciatyvos. Buvo toks savotiškas tarnas. Atnešk, nunešk, nuvežk, parvežk. Viskas laikėsi tik ant mano viršininkės pečių.
O jai norėjosi turėti šalia stiprų vyrą. Tokį, už kurio būtum kaip už mūro. Kitas vyras būtent toks ir buvo. O be to, jis dar mokėjo deklamuoti eilėraščius, dainuoti bei groti muzikiniais instrumentais. Susižavėjimas kiti buvo toks stiprus, kad mano viršininkė išsiskyrė su savo vyru vildamasi, kad jos meilė pasielgs lygiai taip pat.
Ji suklydo. Jis neišsiskyrė su savo žmona – paliko mano viršininkę. Ji pradėjo iš sielvarto gerti. Ji gėrė taip stipriai, kad net pragėrė savo darbą. Aplinkiniai dar bandė ją gelbėti. Tarp jų ir aš. Dangstė jos gėrimus darbo metu, duodavo patarimus. Valdžia irgi stengiesi padėti. Užmerkdavo akis į gėrimus, nes ji tikrai buvo vertinga darbuotoja. Bet niekas nepadėjo. Ji nevertino kitų pastangų padėti, gėrė toliau ir galiausiai buvo atleista.
Po kurio laiko ji sugrįžo pas savo vyrą, tą nevykėlį, kuris jai viską atleido, nes mylėjo. Tačiau laimės ten taip ir nebuvo. Moteris toliau gėrė, vyras irgi, verslas žlugo, draugai nusisuko. O meilužis ir toliau sau laimingai gyveno savo šeimoje...
Visos šios istorijos pabaiga yra labai liūdna. Mano buvusi vadovė taip ir nesugrįžo į normalų gyvenimą. Jį prasigėrė, nusivalkiojo, degradavo. O jos vyras mirė. Dabar, kai aš ją pamatau gatvėje vaikščiojančią girtą su apdergtomis kelnėmis, ji nuleidžia akis, o man taip stipriai suspaudžia širdį... Ne, visgi meilė nėra ta vertybė, dėl kurios verta šitaip griauti likimus...
