Arba bent jau iš dalies. Prieš kelias dienas ir savo balkoną nusprendžia išvalyti – nukeliauti į taromatą su keliais tuščių butelių sukauptais maišeliais. Pasirinkau laiką iki pietų, kuomet žmonių neturėtų būti daug.
Atėjusi pamačiau taromatu besinaudojančią moterį. Nieko blogo neįtardama ją tik nužvelgiau per langelį: pusamžė blondinė, su ryškia geltona palaidine ir baltomis kelnėmis. Tačiau staiga pamačiau, kad išsikrovusi dar vieną maišą, jį numetė į kampą. Tiesiog į jau trijų gulinčių maišų krūvą. Nors prie taromato buvo du dideli konteineriai, skirti maišeliams ir nešvariems buteliams.
Staigiai užėjau vidun, ji laukė atspausdinamo čekio ir mane pamačiusi tvirtai suspaudė paskutinį laikytą maišą. Aš jai surikau, kad pasiimtų numestus maišus, bet ji tik atšovė, kad čia ne mano reikalas ir kas norės, tas surinks.
Vos susilaikiau apie ją nieko garsiai nepasakiusi. Bet štai įrodymas, kiaulė ir liks kiaule. Nors sugebėjo ateiti iki taromato ir visiems galės papasakoti, kokia yra atsakinga už rūšiavimą, čia ji parodė tikrą savo veidą. Sostinės mikrorajono dama virto eiline gatvės šiukšlintoja.
