Žmona pasikeitė
Aš taip pat susidūriau su žmonos vidurio amžiaus krize. Jai yra 41 metai, o aš esu jau 44 metų. Susituokėm prieš 12 metų, bet maždaug prieš 3 metus palaipsniui santuoka ėmė eiti velniop.
Savo žmonelės nebeatpažįstu. Anksčiau ji ir su draugėmis į kavinę išlėkdavo, ir mes dažnai išeidavome tai į teatrą, tai į kiną, tai į koncertą, tai į restoraną, tai į svečius. Nuvažiuodavom ir paatostogauti. Plius vaikai buvo mažesni, bet ir tai visur spėdavom.
Anksčiau žmonelė lankydavosi grožio salonuose, eidavo pasportuoti, netgi apsipirkti ir puoštis jai būdavo smagu. Visada išleisdavau, neburbuliuodavo, tik džiaugdavausi, kad ji susitvarkiusi, kad patraukli.
Dabar viskas pasikeitė, nors tam priežasčių nėra. Nepasikeitė nei darbų krūvis, nei finansinė padėtis. Bet palaipsniui maniškė ėmė apsileisti, priaugo svorio, nebesipuošia, nebeprisižiūri, nebeišlenda iš chalato. Ir niekur jos neištempsi, nenori, tingi.
Pagrindinė jos pramoga yra sėdėti feisbuke ir susirašinėti. Kita pramoga – sėdėti prie televizoriaus, žiūrėti bukas laidas ir triauškinti tai čipsiukus, tai riešutukus. O apie kelionę į užsienį galiu tik pasvajoti, sako, kad jai namie geriausia.
Tapo apatiška
Negana to, susidomėjo visokiais ezoteriniais dalykais, pavyzdžiui, per Jonines prisipylė keletą stiklainių vandens, aprišo lininiu siūlu ir kaskart eidama maudytis įsipila po truputį į vonią, sako, kad tai „šventas vanduo“ ir kad jo šliūkštelėjus į paruoštą maudytis vandenį, jis pakeis savo struktūrą ir maudantis darys stebuklus.
Bet stebuklų kaip nėra, taip nėra, jai visiška apatija. Plaukus nuaugusius susiriša dukters vaikiška gumele su tokia juokinga plastmasine ramune, o kai pasakau pastabą, sako, kad jai taip gerai, išverčia akis ir reikalauja „nesikabinėti“.
Anksčiau su ja ir pakalbėti buvo apie ką, ir padiskutuodavome, ir pasijuokdavome. Dabar visos jos kalbos yra apie bendradarbes ir apie vaikų mokytojas. Pavyzdžiui, viena ne taip rengiasi, jauną mergaitę vaizduoja, kita ne taip kalba, trečia „atrodo kaip prostitutė“, ketvirta „išvis ne kokios moralės“. O kai per televiziją pamato trumpą sijonėlį, rėkia, kad genitalijos matosi. Man labiausiai nepatinka, kad vyresniajai dukrytei ji taip aiškina, paskui ir ji ims kalbėti kaip kokia susitupėjusi teta.
O knygą jos rankose išvis jau seniai mačiau. Aš vis parsinešu knygų, pats skaitau ir noriu ją sudominti, pasiūlau ką nors, parekomenduoju, papasakoju. O ji sako, kad knygą skaityti gali tik tada, kai jau išvis neturi ką veikti. Deja, kompiuteriui ir televizoriui jai laiko atsiranda marios.
Kaupia šlamštą
Laiko randa ir visokių niekučių tempimui į namus ir statinėjimui ant lentynų, kabinėjimui ant sienų, o paskui dulkių valymui. Šlamštu užkišti visi namai.
Tai tiesiogine to žodžio prasme yra šlamštas, pavyzdžiui, kažkokie plastmasiniai drugeliai, pakabinti ant lempos. Ten ne meno kūrinys, o labiau panašu į žaislą, skirtą 3 metų vaikui virš lovytės pakabinti.
Arba štai, deda į dėžę popieriukus nuo saldainių ir sako, kad gamins kažkokį meno kūrinį, nors kaupia jau seniai, bet nieko taip ir nedaro. Dėžių visokių pakampėse namie visur yra. Kita dėžė skirta senai spaudai, išmesti neleidžia, nors nei skaito, nei kitaip tos makulatūros naudoja.
Dar keletas dėžių yra su įvairiais pirkiniais iš padėvėtų prekių. Tai ne drabužiai, o visokios vazelės, puodeliai, netgi kažkokia aplūžusi porcelianinė lėlė, kažkoks nusibaigęs kilimėlis. Visus kvitus meta į tokią didelę vazą, sako, kad ji skaičiuos biudžetą, bet niekada taip ir neskaičiuoja, o šiukšlės kaupiasi.
Namuose trejų metų laikotarpiu tapo nejauku, o kažką tvarkyti man neleidžiama. Tas šlamštas tiesiog slegia. Teks pasiimti laisvadienį, ir, kol žmona bus darbe, pasikviesti į talką porą draugų ir viską iškuopti.
Apie tai, kad pakito mūsų santykiai jau nereikia nei klausti. Man su ja pasidarė nebeįdomu. Aš elgiuosi kaip ir anksčiau, bandau išjudinti, organizuoti kokį išėjimą ar išvažiavimą, mano prašymai atsimuša kaip į sieną. Bet koks bandymas taisyti situaciją baigiasi fiasko.
Nuleido rankas
Kai žmonelė priaugo iki 102 kg, tempiau kartu pabėgioti. Įsižeidė baisiausiai, sako, kad turiu ją mylėti tokią, kokia ji yra, kad dėl svorio ji nesijaudina, nebe tas amžius, sako, neturiu norėti, kad ji atrodytų kaip piemenė.
Gamina daug ir noriai, su apetitu sušlamščia daug daugiau negu aš, aukštas, pasportuojantis vyras. O užkandžiams prie kompiuterio ar televizoriaus visokių sausainiukų, traškučių, birbyziukų, saldainiukų, riešutėlių nuolat atsiranda.
Tad dabar jau nieko nebesakau, ką aš galiu suaugusiam žmogui nurodyti? Tik vaikus baru, kai pamatau nesveiką maistą. O ji juk suaugusi, sykį pasakė nesikabinėti, tai daugiau ir nebesikabinėju. Mama ir tėvas neišauklėjo, aš tuo labiau neišauklėsiu.
Pamažu man dingsta ir potraukis jai. Jei pasitaikys proga, tikrai susirasiu meilužę, ir tada tiek ji, tiek kiti sakys, kad čia man vidurio amžiaus krizė, o ne jai. Garantuoju, kad taip bus. Ir niekas jos klaidų nematys, tik mane kaltins.
