Šią savaitę pasirodžius naujienoms apie Petrą Gražulį mane suėmė isteriškas juokas. Situacija kaip ir visai nejuokinga: atsirado palangiškė, teigianti auginanti nesantuokinį savo ir P.Gražulio kūdikį, ir papasakojo apie jo skatinimą pasidaryti abortą. Tačiau sutikite, kad turint omenyje ankstesnius pono pasisakymus, po šios informacijos norisi bent šyptelėti. Man kažkaip nesusiveda trys dalykai.
Propagavo šeimos vertybes?
Pirma. Šis žmogus nuolat pasisakydavo už tradicinę šeimą. Šeimos vertybės yra pirmoje vietoje! Turime kurti gražią, tradicinę Lietuvą! Taigi jau kai išsiskyrė su žmona, visuomenei buvo šiokia tokia nuostaba. Na, bet kam nepasitaiko.
Tačiau logiška manyti, kad po skyrybų žmogus kurs kitus ilgalaikius santykius? Vat ir ne. Kam tie santykiai, jeigu gali apturėti kurortinį romaną.
Kai kūdikio motina pasakojo žiniasklaidai, kaip P. Gražulis Palangoje rodė dėmesį, buvo miela skaityti. Na, kuri neištirptų? Malonus toks dėmesingas vyras, malonus ir bendravimas. Deja, kai ji pastojo, šeimos vyras užmiršo vertybes ir drauge likti nepanoro. Dar teigė, neva moteris vaiku norėjusi jį pririšti!
Paaiškinimas jam ir visiems kitiems vyrams. Jeigu permiegate su nepažįstama ir iš buto išslenkate nežinodami nė jos vardo, tai vienos nakties nuotykis. Bet jeigu asistuojate, nešate gėles, bendraujate ir susitikinėjate – tai santykiai! Iš kurių pasiplauti, išgirdus apie nėštumą, mažų mažiausiai žema.
Galiu iš dalies suprasti septyniolikmetį, pridėjusį į kelnes, kai po pirmo karto užtaisė merginai vaiką. Bet suaugusio vyro, kelių vaikų tėvo ir aršaus vertybių gynėjo pasiplovimo nesuprantu niekaip.
Abortams – ne!
Kitas įdomus faktas, tai pono pasisakymai prieš abortus. Visada buvo viešai prieš juos nusistatęs. Tačiau palangiškė teigė sulaukusi iš jo spaudimo atsisakyti kūdikio.
Pats tėvelis į tai reaguoja juokingai, paskaitykit, prašau, jo citatą: „Asmeniškai tikrai nepalaikau, nepasisakau už abortą(...), taip, gal emociškai kažką ir pasakiau, aš to neneigiu. Aš ir dabar pasisakau prieš abortus, bet, žinote, emocijos, pasakytos buvo emocijos.“
Taip... Ką? Atleiskit, tai kaip čia išeina: pasisakau prieš abortus, bet emocijų apimtas maniau, kad gal būtų ne pro šalį?
Paaiškinsiu, kaip man skamba jo žodžiai. Iš esmės abortai blogis ir moterys, kurios man svetimos, tegu augina visus vaikus, net tos, kurios pastojo netyčia, nesvarbu – čia jų atsakomybė. Moterys, kurios su manim susijusios, tegu sprendžia reikalus kaip nori, bet man problemų nekelia. Ar neteisingai supratau?
Už Lietuvą, vyrai!
Ir juokingiausia dalis – aršus santuokų bei priešingų lyčių santykių gynimas. Turbūt nėra žmogaus, kuris neprisimintų P.Gražulio pareigūnų nešamo iš gėjų eitynių ir šaukiančio: „Už Lietuvą, vyrai!“
Tas vaizdas lietuvių atminty įstrigęs amžiams.
Pagrindinis pono argumentas savo homofobijai pateisinti buvo tradicinė šeima. Lietuvoje turi kurtis tradicinės šeimos, puoselėti krikščioniškąsias vertybes ir taip toliau. Negi po šito savo poelgio Gražulis vis dar jaučiasi galintis teisti kitą?
Baisiausia, kad politikas dar ir viešai teigia, jog tai buvo klaida! Klausimą turiu ir pačiam ponui Gražuliui: klaida kas? Jūsų reakcija į moters nėštumą? Ar pats kūdikis, kurį ji dabar sūpuoja viena?
