Europarlamentaro namuose Anupriškėse prieš išvykstant iš Lietuvos viešėjo krepšininkų Ballų šeimyna. Užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip visi sėdi prie pokerio stalo, ant kurio padėti žetonai, o A. Guoga džiaugiasi savo sėkme.
„JAV žiniasklaida išmoko žodį „Prienai“. Iki tikro krepšinio jiems šviesmečiai, bet šou padarė. Buvo ir pas mane. Aprodžiau Anupriškes. Mūsų gamtos grožį LaVaras tik atvykęs puolė girti. Padariau ir aš jiems šou. Laimėjau prieš juos viską. Pagavau visus blefus. Paliko Lietuvoj nemažą dalį savo pajamų. Nieko. Galės uždirbti „Vytauto“ vandenį Amerikoj siūlydami“, – feisbuke prie video savo įspūdžiais dalinosi A. Guoga.
Vaizdo įraše matyti, kaip kartu su kompanija sėdi ir jaunėlis Ball'ų šeimos narys, šešiolikmetis LaMelo.
Toks vaizdo įrašas suglumino internautą, kuris nusistebėjo, ar nepilnamečiai gali sėdėti prie azartinių žaidimų stalo ir ar galima žaisti azartinius žaidimus ne lošimų namuose.
„Feisbuke pamačiau, kad Antanas Guoga savo poilsio namuose Anupriškėse organizuoja pokerio žaidimus ir skelbiasi, kad laimėjo pinigų iš Ballų šeimos.
Mano žiniomis, tokius žaidimus žaisti galima tik lošimų namuose (t.y. net pokerio turnyrų organizuoti ne lošimų namuose negalima). Be to, kaip matosi vaizdo įraše, lošime dalyvavo ir nepilnametis LaMelo“, – rašė Raimondas.
***
Antanas Guoga, komentuodamas skaitytojo laišką, pabrėžė, kad jo namuose nebuvo žaidžiama iš pinigų.
„Savo svečiam rodžiau keletą pokerio triukų. Atkreipiu dėmesį, kad LR Azartinių lošimų įstatymo 2 str. 1 d. nurodo, kad: „Azartinis lošimas (toliau – lošimas) – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas“.
Žaidimas kortomis, naudojant kitas žaidimo priemones (stalą, žetonus), nėra azartinis žaidimas ir jį gali žaisti visi (ir nepilnamečiai), visur, kol tai nėra žaidimas dėl piniginio laimėjimo.
LaMelo Ball'as susitikime dalyvavo su savo tėčiu, kuris už jį yra pilnai atsakingas ir jis sprendė, galima ar ne jo nepilnamečiui stebėti žaidimą“, – komentavo A. Guoga.
***
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba primena, kad azartinių lošimų organizavimas yra licencijuojama veikla, todėl ji gali būti vykdoma tik gavus Lošimų priežiūros tarnybos licenciją ir leidimą šiuos lošimus organizuoti konkrečioje, leidime nurodytoje vietoje.
„Kadangi pokeris, kuris yra žaidžiamas iš pinigų, yra priskirtas stalo lošimui, kuris gali būti organizuojamas tik bendrovei išduotame leidime nurodytuose lošimo namuose (kazino), pokerio žaidimo organizavimas iš pinigų, kuris neatitinka nurodytų reikalavimų, yra laikomas draudžiama veikla.
Už tokio pobūdžio pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalimi, numatyta bauda nuo 1500 iki 4300 Eur. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 4200 iki 6000 Eur. Tuo tarpu, vadovaujantis ANK 490 straipsniu, azartiniai lošimai iš daiktų ir kitokių vertybių viešosiose, tam nenustatytose vietose užtraukia baudą nuo 60 iki 140 Eur.
Lošiant azartinius lošimus namų aplinkoje kartu su nepilnamečiais, mes esame atsakingi už jų nuostatų formavimą, kurios, neįvertinus visų galimų pavojų, dažnai būna pozityvios azartiniu lošimų atžvilgiu. Vaikas ar paauglys dėl neuropsichologinių savybių ne iki galo gali įvertinti visų rizikos veiksnių, neįvertinti savo paties jėgų, pasiduoti iliuzijai, kad jis gali įtakoti sėkmę ir pelnytis iš lošimų. Verta žinoti, kad dalyvavimas azartiniuose lošimuose paauglystėje keturis kartus padidina riziką tapti priklausomu nuo lošimų.
Kadangi amžiaus ribojimai yra numatyti tik asmenims, kurie dalyvauja azartiniuose lošimuose, jeigu organizuojamas žaidimas neturėtų azartinio lošimo požymio (nebūtų žaidžiamas iš pinigų) Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas jokių amžiaus apribojimų dalyvavimui tokiuose žaidimuose nenustato.
Tačiau labai svarbu, kad tėveliai arba specialistai ugdymo įstaigose kalbėtų su nepilnamečiais apie galimus azartinio lošimo pavojus ir padėtų jiems suformuoti tinkamas nuostatas, siekiant išvengti galimo jų įsitraukimo į lošimus. Nes šiai dienai, net suaugę asmenys negali pasigirti turintys pakankamai žinių apie azartinių lošimų problematiką.
Dėl šios priežasties mūsų tarnyba stengiasi aktyviai prisidėti prie visuomenės švietimo: leidžiant prevencinius lankstinukus, dalyvaujant seminaruose ar diskusijose, skaitant paskaitas azartinių lošimų problematikos tema“, – komentavo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas A. Dilba.
