Tačiau mano dėmesį patraukė jos pastaba apie karališkosios poros – princo Harry ir jo mylimosios Meghan – vestuves. Tiksliau, apie pamokslą rėžusį episkopalinės bažnyčios vyskupą.
„Mano vestuvės buvo labai tikros, kai pajunti bendrystę, kai norisi dalintis, kai viskas tikra.
Prie ko vedu, to karališkų vestuvių pastoriaus šou. Nesu aš jokia rasistė, bet tai buvo labai netikra. Todėl, jei Jūsų vestuvės jau suplanuotos, pasiteiraukit, ką kalbės kunigai. Gal tai ir nepriimtina, bet Jūs apmokat ceremoniją, o labai dažnai tenka jausti gėdą už kunigus.
Tad, labai tikiu, kad po šių karališkų vestuvių suknelės bus kuklesnės, o kunigų kalbos – prasmingesnės“, – rašė A. Zuokienė feisbuke.
Norėčiau jai paprieštarauti. Kaip ir tūkstančiams užsienio komentatorių iš viso pasaulio, kurie reiškė pasipiktinimą dėl vyskupo pamokslo. Esą dėl tokios emocingos kalbos net karalienei ir princui Harry buvo nepatogu.
Kažkam kliuvo pakeltas balsas, rankų gestai ar kiti judesiai. Kažkam nepatiko vyskupo duotos istorijos pamokos apie vergus. Vieni po tokios ceremonijos juokėsi, kiti piktinosi, treti tiesiog gailėjo jaunavedžių poros.
Taip, tokių pamokslų mūsų konservatyvioje Europos bažnyčioje išties pamatysi retai. Bet man karališkasis pamokslas paliko gilų įspūdį.
Išskirtinei porai buvo sukurta išskirtinė kalba, į kurią vyskupas įdėjo daug savo sielos.
Tai buvo nepaprastai galinga žinutė, kurią jis pasiuntė milijonams širdžių. Ir būdas ją išgirsti buvo pasirinktas nepaprastai įtaigus, nors mums gal ir neįprastas.
Tačiau juk vestuves žiūrėjo ir jose dalyvavo ne tik karališkoji šeima, ne tik britai. Ne tik anglakalbiai ir ne tik katalikai.
Ši kalba buvo skirta milijonams skirtingų tautybių, rasių ir religijų žmonių iš viso pasaulio, kurie stebėjo dviejų itin skirtingų žmonių sąjungą.
Karališkųjų vestuvių transliaciją ir vyskupo pamokslą galite pamatyti čia.
