Tokia jo reakciją mane šokiravo. Tikrai nesitikėjau, kad toks menkniekis galėjo jį šitaip suerzinti. Kurį laiką po pokalbio jaučiausi truputį nejaukiai. Krikšto tėtis mane ne tik apkaltino raganavimu, jis dar ir uždraudė lankytis jo namuose. O taip pat ir perspėjo, kad jei kas nors atsitiks su juo ir jo šeimos nariais, man bus riesta, nes jis žinos, kad nelaimės užgriuvo tik dėl mano kaltės. Dėl to, kad prikišau pirštus ten, kur nereikia.
Nekaltas pokštas išgąsdino
O kipišas kilo po nekalto pokšto. Po parodytos švytuoklės ir ištartų žodžių – abra kadabra, šurli murli, pokšt!
Krikšto tėtis, pamatęs judančią švytuoklę prieš savo nosį, šitaip išsigando, kad net pirmas minutes iš išgąsčio negalėjo ištarti nė žodžio, o atgavęs amą iškart užsipuolė mane kaltindamas visomis pasaulio nuodėmėmis.
Kad neva esu ragana, velnio išpera, viso pasaulio blogio nešėja, mirusiųjų karalienė. Kad jis daugiau nesiruošia su manimi bendrauti, nes tas blogis, kurį aš prikėliau, daugiau niekada manęs nebepaleis kenkdamas ne tik man, bet ir aplinkiniams, esantiems šalia.
Pabandžius viską paversti juokais tik dar labiau paaštrinau situaciją. Dėdė toliau piktinosi dėl mano menko proto ir kažkokio metalo gabalo, kurį aš nusipirkau tik dėl smalsumo.
Tokios jo audringos reakcijos priežastis paaiškėjo truputį vėliau.
Baimė iš praeities
Pasirodo, kažkada labai seniai, dar rusų laikais mano krikšto tėtis dirbo policininku mažame Lietuvos miestelyje ir buvo vienas iš nedaugelio, kuris turėjo teisę dirbti su slaptais dokumentais.
Kartą jų nuovados komisaras pakvietė jį į savo kabinetą ir liepė susipažinti su itin slaptais dokumentais. Tuose dokumentuose buvo aiškinama, kaip greitai be didelių pastangų naudojant okultinius mokslus surasti dingusį žmogų arba nusikaltėlį. Ir vienas iš aprašytu būdų ir buvo būtent švytuoklės naudojimas.
Komisaras pasiūlė mano krikšto tėtei pasidomėti šias mokslais ir pabandyti juos pritaikyti savo darbe.
Dėdė nesutiko, nes instrukcijoje buvo perspėjimas, kad darbas su švytuokle yra pavojingas ir jei darbo imsis neišmanėlis, esą blogis iš ano pasaulio gali kaip reikiant pakenkti švytuoklę naudojančiam žmogui.
O va dėdės kolega sutiko. Ir išmokęs valdyti švytuoklę net buvo suradęs viename kaime raganą, kuri savo prakeiksmais kenkė ir žudė žmonės. Bet po to tas vargšas policininkas greitai ir pats numirė patekęs į avariją. Vieni tuo metu kalbėjo, kad tai buvo raganos prakeiksmas. Kiti – kad darbo su švytuokle pasekmė. Neva, blogis pasiėmė pas save tą, kuris taip neatsargiai jį sutrukdė norėdamas išgauti informaciją…
Va būtent po šios istorijos mano krikšto tėtis ir bijo švytuoklės kaip ugnies, o dabar ir manęs, nes aš ją laikiau rankose, kas reiškia, neva esu apsėsta piktosios dvasios.
Įminė paslaptį
O gal jis išties galvoja, kad išmokau bendrauti su mirusiųjų pasaulių švytuoklės pagalba? Galiu jį nuraminti. Neišmokau. Švytuoklė nepadeda bendrauti su dvasiomis. Tai melas. Tiesiog ilgiau laikydama švytuoklę rankoje, ji nutirpstą ir pradeda nesąmoningai judėti tą kryptimi, kokia nori ją laikantis žmogus. Štai ir visa paslaptis. Ne tik fizika, kaip mane mokė komentatoriai, kai pasidalinau bandymais su virgulėmis, bet ir paprasta biologija.
Kadangi pasidarė liūdna ir nuobodu išsiaiškinus visą tiesą apie švytuokles ir virgules, nutariau pasidomėti kita okultinių mokslų sritimi – Kabala. Kaip man sekėsi, papasakosi kitą kartą.
