Pastebėjo žmona
Mano gyvenime buvo visko: ir techninis spiritas, ir daug aplankytų barų, ilgos dienos ir naktys girtuokliavimo, bet gavau gyvenime stiprų smūgį, sukrėtimą.
2015 metų gruodžio 17-oji diena, atrodytų, niekuo neypatinga – vėl eilinis degtinės butelis, vėl pora alaus skarbonkių ir aš laimingas. Buvo ir anksčiau įspėjimų – tai stipriau muša širdukas, netolygus pulsas, pykinimas, bet galvodavau: „Ai, išsisuksiu.“
Bet atėjo ta diena, kai alkoholis parklupo prieš sveikatą. Pradėjo temti akyse, kambarys sukosi ratu – lyg paauglystėje pirmą kartą paragavus alkoholio, atrodo, netenki jėgų, negali rišliai pasakyti nė sakinio. Bet kai žmogus išgėręs, tai artimiesiems atrodytų tokie simptomai normalūs, bet mano mylima žmona, mane pažįstanti per 30 metų, įtarė, kad čia kažkas ne taip.
Gydytojai laidojo
Iškviesta greitoji pagalba atvyko greitai ir greitai konstatavo priešinstultinę būseną. Visą gyvenimą buvau savimi pasitikintis „erelis“, bet šį kartą stipriai išsigandau. Gyvenimą mylėjau, visgi mokėjau džiaugtis, gerdavau ne iš nevilties, o tiesiog „taip linksmiau“. Troškau gyventi ir mintyse meldžiausi, kad mano angelams sargams gydytojams pasisektų.
Priėmimas, reanimacija: priešinsultinė būsena, kepenų cirozė. Kepenys buvo 3,5 karto didesnės nei normos ribos! Šeimos gydytojas tik po metų pasakė: „Galvojau, tau jau viskas.“
Didžiausias gyvenimo išgąstis davė jėgų ir proto atsisakyti šio žalingo įpročio. Tiesa, pirmus metus koduotės pagalba, o po jos – svarbu vėl nepradėti. Man visą gyvenimą labai padeda mano mylima žmona ir mama, mano angelai sargai, jos mane saugojo tada, kai buvau ne koks, jos mane myli ir dabar.
Pramogų neatsisakė
Užduokime sau klausimą: „Kodėl galiu gerti daug? Kodėl mažai? Kodėl galiu visai negerti?“ Kas tai formuoja. Atrodytų, kai nevartoju alkoholio, neturiu draugų. Taip, dalis tiesos yra, buvo tokie draugai, su kuriais tik alkoholis vienijo, bet liko tie draugai, kurie sugeba turiningai leisti laisvą laiką ir turėdami kitų pramogų.
Esu kviečiamas į krepšinio rungtynes, protmūšius, gimtadienius, ten galima puikiai pasėdėti paėmus nealkoholinio alaus ar giros bokalą. Einame su draugais į kino teatrą, krepšinio rungtynes. Draugai saikingai ragauja alaus, bet man seilė nevarva, nes dabar man linksma ir be jo.
Kalbant apie įstatymo pataisas, susijusias su alkoholio draudimu, esu ramus – pirmiausia man tai nedaug rūpi, tik visai nesenai pamačiau lentynose alkoholio kainas ir tik tada teko pakraipyti galvą. Medalis, turintis dvi puses. Galbūt perkama mažiau, bet labiau maitinami restoranai, kavinės, užsienio kaimynai. Atvirai tariant, neturiu savo nuomonės, gal gerai draudimo valandos, o gal yra kitų būdų pažaboti vartojimą.
Būtinas užsiėmimas
Nors, atrodytų, keista, bet dabartinėje Lietuvoje geriama tikrai daugiau. Jokiu būdu nebūsiu kategoriškas ir negaliu patarti visiškai negerti – jei gali retkarčiais saikingai atsigerti alaus ar pakelti vyno ar šampano taurę, esi stiprus žmogus. Gal kartais geriau visiškai atsisakyti rūkalų, tai, manau, didesnis blogis. Tikiuosi, ateis laikas draudimams ir šioje sferoje.
Užsiėmimas. Dažnai tampama alkoholiku, nes nėra ką veikti. Daug žmonių prasigeria tiesiog išėję į pensiją ar netekę darbo. Ne iš nevilties, bet tiesiog, kad neturi, ką daryti. Kai yra daug veiklos, tiesiog net nėra laiko pagalvoti apie blogus dalykus. Grybaukite, uogaukite, žvejokite, taisykite automobilius, rašykite romanus, žaiskite krepšinį, važiuokite dviračiu, būkite aktyvūs.
Draugai. Draugai tai kaip kelrodė žvaigždė. Dažnai draugai gali turėti įtakos blogiems sprendimams, tuomet lieka du keliai – arba nebendrauti, arba mokėti paimti tai, kas yra gero. Galima kartu eiti į kavinę, galima saikingai pasimėgauti, bet svarbu jausti ribą.
Pakaitalai. Malonumą galima pakeisti didesniu malonumu. Kartais taip skanu tiesiog atsigerti giros ar šviežių apelsinų sulčių, kad apie alkoholį net nesinori galvoti.
Svarbiausia įžvelgti gerus dalykus paprastuose žmonėse. Jie yra mūsų mokytojai ir jų poelgiai, gyvenimo įvykiai mus moko nekartoti svetimų klaidų.
