Sakyčiau, kad tai buvo daina, verta laimėjimo. Verta dėl to, kad ši daina neša prasmingą žinią pasauliui. Juk ne tik pas mus yra daug vienišų senų žmonių. Daina verta laimėjimo dar ir dėl to, kad tai buvo daina. Ne kažkoks cirkas, kas tapo ganėtinai populiaru.
Bet žinote, kas mane nustebino? Eilinis pamazgų pylimas ant žmogaus, kuris laimėjo atranką. Skambėjo tie patys mediniai lozungai apie tai, kad išrinkome ne tą, kad būsim paskutiniai, kad viskas nupirkta ir taip toliau.
Come on chebra, jums viskas negerai. Na, dievaži, viskas visada negerai!!! Pažvelgus į istoriją mes turėjom visokio plauko atlikėjų, pradedant scenos veteranu Ovidijumi Vyšniausku, baigiant šių laikų scenos dievuku Donatu Montvydu. Ir visi mums buvo blogi.
Nuvažiavo pirmasis Ovidijus Vyšniauskas, užėmė paskutinę vietą, ir, žinoma, mes jį palaidojome.
Nuvažiavo Aistė Smilgevičiūtė su „Strazdu“ ir štai nepasisekus mes pradėjome sakyti, kad su kaimo dainomis nieko nelaimėsime.
Išsiuntėme Aivarą Stepukonį su berete ir močiutės megztiniu. Ir tai mums užkliuvo.
Išsiuntėme „LT United“, kuri užėmė 6 vietą, bet pasakėme, kad taip išsišokome Europoje.
Išsiuntėme „Inculto“ pradėjome sakyti, kad triusikų demonstravimas pusei pasaulio nelabai koks sprendimas.
Išsiuntėme Eveliną Sašenko, bet visi pasakė, kad su savo suknele ji parodė pasauliui savo didelį pilvą.
Vienu žodžiu, mes visur matome detales. Ievos pasirodyme užkliuvo naktiniai. Viskas užkliūva. Bet pamiršote, koks tai konkursas. Tai yra ne suvirintojų, ne cirko ir ne vaidybos konkursas. Tai yra DAINŲ konkursas. Pirmiausias ir pats svarbiausias dalykas šiame konkurse yra daina ir balsas.
Mes visada ieškome kažkokių išraiškos formų pamiršdami, kad pirmiausia turi būti daina. Ji dabar yra. O jei jau taip norime kažko tokio, kas nustebintų pasaulį, galime pasižiūrėti tris ryškius atvejus: Rusijos bobutės iš kaimo, Ukrainos vyras-moteris su akiniais ir žvaigžde ant galvos arba barzdota moteris. Pastaroji tik laimėjo. Bet dėmesys buvo atkreiptas ilgam. Galime ir mes nustebinti pasaulį.
Tarkime, galime nusiųsti į Euroviziją dainų ir šokių kolektyvą „Lietuva“ su kokia nors daina apie partizanų kovą. Juk daina „1944“ laimėjo „Euroviziją“. Galime nusiųsti politinių kalinių ir tremtinių chorą su kokia nors daina. Ir taip toliau. Bet aš manau, kad pirmiausia turime turėti dainą ir balsą. Ir štai aš tikiu Ieva.
