Norėjo banke išsikeisti didesnę sumą, bet nuo atsakymo vos nenukrito nuo kėdės

Jeigu tai būtų kaimo kontora ar kaimo kioskelis, gal ir nereikėtų stebėtis aptarnavimo lygiu, bet kai banko skyrius sostinėje... Nors istorijos pabaigoje visgi nusprendžiau, kad kaimo kioskelis būtų geriau elgęsis su klientu. 

Taigi, apie viską iš pradžių. Tarpušvenčiu lankiausi Vilniaus „Akropolyje“ ir kadangi už kelių dienų ruošiausi išvykti, nutariau ta pačia proga „Swedbanko“ skyriuje išsikeisti valiutą. 

Prie įėjimo stovi ne eilės kvitukų automatas, tačiau gyvas žmogus. Maloniai nustebau, nes tikrai gali gauti patarimą ar atsakymą į savo klausimą ir kartais netgi nereikia laukti eilėje, tačiau kaip aš klydau! 

Darbuotoja paklausė, į kokią valiutą keisiu pinigus ir atspausdino numeriuką. Atsisėdau laukti, kas truko nei daug, nei mažai – pusę valandos, bet ką darysi, šventės, žmonių daug. 

Pagaliau atėjo mano eilė, atėjau pas banko specialistę, paprašė asmens dokumento, adreso, viską suvedė į kompiuterį, kelis kartus suskaičiavo pinigus ir nuėjo atnešti pinigų. Truputį keista, nes dažniausiai banko darbuotojas atsidaro stalčių ir išsiima valiutą, doleriai tikrai nėra ta labai retai pasitaikanti valiuta. 

Po keleto minučių darbuotoja grįžta su žinia – valiutos iškeisti negali, nes darbuotoja, turinti raktą nuo stalčiaus, pietauja! Vos nenukritau nuo kėdės! Vilniaus „Akropolio“ padalinyje, kur dirba kelios darbuotojos su grynaisiais ir valiutos keitimu, vienas darbuotojas turi raktą ir išeina pietauti su juo! 

Ne, tai neįvyksta per neapsižiūrėjimą, tiesiog pas juos tokia darbo tvarka! Ar dar matėte šiais laikais kokioje nors įstaigoje, kad darbuotojai išeitų pietauti palikdami klientus laukti eilėje, net neįspėję apie pietų pertrauką?! 

Nuėjau prie informacijos darbuotojos, kuri pasitinka klientus, su pretenzija, kodėl nebuvau įspėta, kad dabar valiutos keitimas uždarytas pietų metui, kodėl nėra jokios informacijos apie tai? Darbuotojos piktas atsakymas išmušė iš vėžių visiškai: „Ką aš žinau, kas ten man už nugaros darosi” (jos stalelis prie įėjimo). Lietuvos Respublikoje, Vilniaus „Akropolyje“, banke (!) galima gauti tokį atsakymą?

Moteriškė stovi ten ne šiaip sau, o su kompiuteriu, gal ten galėtų įsidėti kokį priminimą, kas ir kada pietauja? 

„Laukite dar, kol darbuotoja teiksis papietauti. Arba eikite kitur“, – atsakė ji. Bet išėjus kitur reiškia vėl stovėjimą eilėje! Taigi, klausiu, kada tie pietūs baigsis. Išgirstu: „Po 15 minučių, bet visgi ateikit po 20 min., maža ką, gal pietūs bus labai skanūs.“
 
Ką gi, ateinu po 15 min., darbuotojos, aišku, dar nėra. Laukiu toliau, ateina ji po 20 min. Ir jeigu galvojate, kad dabar jau sėkmingai išsikeičiau valiutą, tai klystate. Vėl suvedus mano duomenis į kompiuterį, suskaičiavus pinigus ir besikeliant eiti į tą paslaptingąjį kambariuką darbuotoja staiga pareiškia: „Oi, jeigu jūs ne banko klientė, galim keisti tik 1000 eurų“. 

O man reikėjo trupučiuką daugiau... Čia jau mano kantrybė išseko visiškai – darbuotoja, dirbanti informacijoje, nesugebėjo šito pasakyti, nors sugebėjo paklausti ,kokią valiutą keisiu? Pirmoji darbuotoja apskritai neužsiminė, apie jokius limitus ir su pinigais rankoje išėjo paimti dolerių visai sumai. 

Juk per tą laiką aš galėjau atsidaryti sąskaitą, tapti banko kliente ir po pietų atėjus darbuotojai išsikeisti visą sumą!
 
Ar keitimo limitai priklauso nuo langelio, prie kurio prieini? 

Tą dieną valiutos nekeičiau. Taip, diena buvo sugadinta, bet gi čia bankas – ar galima stebėtis? Visgi, apsilankiau pas skyriaus vadovę, kuri žinoma, nieko negalėjo atsakyti į mano pastabas, išskyrus tai, kad pas juos tokia tvarka (dėl raktelio pietų metu, bet prie šito dar grįšiu). 

Nutariau apsilankyti kitame „Swedbank“ banko skyriuje (P. Lukšio g.), atsidaryti sąskaitą ir išsikeisti visą sumą, nemokant komisinių 2 kartus. Taip, tai nedidelė suma, bet tai jau buvo principo reikalas. Kaip turbūt numanote, niekas ir čia nesiteikia informuoti, kad galima keisti tik 1000 eurų ne banko klientams (vėlgi dirba gyvas žmogus, ne automatas). 

Tačiau darbuotoja, suvedusi mano duomenis į kompiuterį, atsidarė stalčiuką, išsiėmė paprastą popierinę dėžutę su doleriais ir paklausė, kokiomis kupiūromis norėčiau. Nei atsakingo asmens, nei specialios patalpos, nei stebuklingojo raktelio nereikėjo. Nejaugi „Swedbank“ „Akropolyje“ niekaip neišeina darbo suderinti taip, kad vienam žmogui išėjus pietauti darbas nenutrūktų, ar tai tiesiog per sudėtinga logistika? 

Iš primygtinių siūlymų eiti kitur ir atvirų pasakymų, kad bankas ne valiutos keitykla supratau, kad bankas apskritai nenori tokių klientų. Jeigu tokią paslaugą teikiate, tai malonėkite teikti be jokių komentarų. Jeigu klientas turi teisę keisti valiutą banke, tai tą jis ir gali daryti. Gal galite įsivaizduoti restoraną, kuris gamina maistą, bet jam labai nepatinka patiekti jį klientui – kam klausytis skundų ir stengtis būti mandagiam, tiesiog galima pasakyti, kad restoranas nėra pristatymo kontora.

Pinigų nebeturėjo
 
Kaip minėjau, dėl tokios nepagarbos klientui ir prasto darbo organizavimo kreipiausi į padalinio vadovę. Save gerbianti įstaiga būtų tikrai atkreipusi į pastabas dėmesį ir pasitaisiusi. Tai nereikalauja jokių investicijų, papildomo darbo ar lėšų, tiesiog mandagiai ir profesionaliai elgtis su klientais. 

Ir ką gi jūs manote – po keleto dienų nusprendžiau dar išsikeisti valiutos, vėl atsėdėjau tame pačiame „Swedbank“ „Akropolyje“. Eilėje laukiau 40 min., atėjusi prie darbuotojos išgirdau: „Dolerių mes neturime“!  Vakar daug indėlių atsiėmė... Doleriais? Gynaisiais? Vakar? Tai kodėl šiandien švieslentėje dega keitimo kursas, o informacijos darbuotoja klausia, į kokią valiutą keisite ir išspausdina numeriuką?
 
Dabar yra madinga kalbėti apie išmaniąsias technologijas, procesų kompiuterizavimą bei efektyvinimą, bet gal pirmiausia reikėtų susitvarkyti žymiai paprastesnius dalykus, bent jau bankuose? 

O dabar apie valiutos keitimo limitus –  čia jau klausimas turbūt Centriniam bankui, būtų labai gerai gauti atsakymą. 

Koks tokio valiutos keitimo limitų įvedimo tikslas? Vadinasi, jeigu noriu išsikeisti valiutą banke tarkim, 3300 eurų, turiu ten eiti 4 dienas?! Jeigu tai daroma kažkokiais mistiniais pinigų plovimo ar kitais sekimo tikslais, argi nepatogiau matyti, kad žmogus išsikeitė X dieną 3300, o ne 3 po 1000 ir dar 300 4-ąją?

Taip, galite sakyti, kad galima eiti į savo banką ir limitas bus kitoks, bet kodėl turiu važiuoti į savo banką į kitą miesto galą, jeigu bankas man šalia namų? Jeigu jau mes sekami, tai ar savo banko, ar svetimo, vistiek operacija užfiksuota. Nors jeigu nueisite į valiutos keityklą, limitas bus jau 3000 eurų net ir be jokio asmens dokumento! 

Pasakykite man prašau, kokią reikšmę tuomet turi šitokie išsidirbinėjimai su bankas? Ogi atsakymas vienas – pinigai. Uždėjo apynasrį bankams dėl mokesčių, tai kita ranka davė meduolį – nori keisti daugiau – susimokėk 4 kartus! Kalbu jau ne apie Lietuvos gyventojus, o apie užsieniečius – jie gi „savo“ banko Lietuvoje neturi, nelabai žino, kur ieškoti išsikeisti pinigus, taigi eina į pirmąjį pasitaikiusį banką, o čia ir pasitinka juos Lietuva su savo gobšumu.  

***  

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius apgailestavo, kad klientei teko patirti nepatogumų keičiant valiutą. 

„Paprastai darbuotojai, kurie pasitinka į klientų aptarnavimo padalinį atėjusius gyventojus, išsiaiškina, kokių banko paslaugų jie nori gauti, jei tai valiutos keitimo paslauga – paaiškina valiutos keitimo tvarką. Visgi dėl klientų gausos ar kitų veiksnių pasitaiko, kad iš klientų gauname ne visą informaciją.

Stiprinant pinigų plovimo prevenciją, nuo praėjusių metų pabaigos mūsų banke galioja valiutos keitimo limitai. Fizinis asmuo, neturintis banke sąskaitos, per vieną dieną gali pasikeisti valiutos grynaisiais pinigais ne daugiau nei už 1000 eurų arba ekvivalentą kita valiuta. Be to, pasitaiko, kad net ir turėdami užsienio valiutos, didelių sumų iškeisti neturime galimybių, nes valiutos kiekiai gali būti riboti. Dar kartą atsiprašome klientės už patirtus nepatogumus, dėsime visas pastangas, kad tokie atvejai nepasikartotų“, – komentavo banko atstovas.