Mano pašnekovės emigrantės net pradėjo purtytis prie stalo nuo to minties, kad joms reikės grįžti atgal į Lietuvą. Toks jausmas buvo, kad prasidėjo egzorcizmo seansas.
Sudariau sąrašą pagrindinių dalykų, nuo kurių pradeda purtytis emigrantės. Prašau, žinokite ir venkite prie emigrantų tokių dalykų ir sukurkite teisingą „imidžą“ apie Lietuvą.
1. Tamsa, prietema. Labai laimingi emigrantai sėda į lėktuvus ir skrenda namo, bet kažkoks užkeikimas ar kas, vos tik nusileidžia Lietuvoje, tuoj žiūri pro langus ir mato tamsą. Ir tada išsigąsta, pasakoja vienas kitam, kiek ten Anglijoje daug žiburiukų.
Supratau, kad žiburiukai, švieselės juos traukia, ramina, todėl reikės pagalvoti, ar nevertėtų Vilniuje deginti žvakučių oro uoste? Turėjau omeny ne laidotuvių žvakutes, pastatytas lyg mirštančioje šalyje. O kurti magijos, mistikos nuotaiką su mintimi, kad čia yra šalis, kurioje šoka basos raganaitės ir valstybę trypia smagūs velniai.
Be to, kai mažieji emigrantai atskris pas močiutes, prisimins visą gyvenimą tą vaizdą – daug degančių žvakučių, grožį ir mistiką, klausinės visą gyvenimą, kodėl jos ten degė?
2. Aromato trūkumas. Vos tik išsigandę ir nuliūdę emigrantai papuola į oro uosto pastatą, jie pastebi, kad nėra aromato kaip viešbučiuose ar prekybos centruose. Lietuvoje mes aromatą naudojame tik pirtyje, bet norint pagerinti „imidžą“ reikėtų pradėti taikyti aromaterapiją oro uoste, kad emigrantai nebebijotų ir šypsotųsi. Mes visi irgi galėsime pabrėžti, kad pas mus kvepia kaip Anglijoje.
3. Nėra gėlių, jaukumo. Jie išsigąsta, kad pastatas šaltas, nejaukus. Iš tiesų, kodėl čia nėra nė vienos gėlės? Pagerinti įvaizdį reikėtų paskelbus konkursą ir per 5 metus pastatyti nors po vieną alijošių.
Tokį pavyzdį parinkau todėl, kad emigrantai alijošių puikiai pažįsta, jų mamos apstatydavo vazonėliais namus žiemos metu. Taip kad alijošius nuramins, suteiks gražių prisiminimų apie mamą.
Galima tiesiog tęsti magijos, mistikos tematiką – velniai, raganaitės.
4. Ašaros. Vos tik pamato apsiverkusius giminaičius oro uoste, tuoj emigrantai kažkaip supranta klaidingai. Reikia pagalvoti, gal kokį verkti draudžiantį ženklą uždėti ar įsteigti kokį pirminės psichinės priežiūros kabinetą tiems, kam ašaros byra. Labai negražu verkti, sutikite su manimi. Reikia šypsotis – daryti tai, ką nori matyti emigrantai.
5. Jūsų „imidžas“. Emigrantai labai susinervina, kai pamato mamas, drauges, tetutes su auksiniais žiedais ant pirštų, jų šukuosenas, rankinukus. Tai tikros damos – šaunuolės! Bet ar reikia taip pasipuošti prieš emigrantus?
Supraskite ir užjauskite emigrantes, kurių rankos ilgai nemačiusios kremo, nes jos dirba valytojomis ir indų plovėjomis ar kur fabrike. Ir pas jas brangios kirpėjos. Kaip joms jaustis? Jos dirba per 2–3 darbus, sumoka visus mokesčius ir kas joms lieka...
6. Jūsų kalbos apie automobilius. Ar gražu taip kalbėti, vyrai? Tuoj dejuojate emigrantams apie „triperį“ kažkokį. Nereikia taip leistis į kraštutinumus – tuoj emigrantai neteisingai supranta, kad Lietuvoje žmonės nesugeba važinėti normaliais automobiliais.
Reikia įvaizdį gerinti vat šia linkme – kitą kartą, kai kalbėsite su emigrantais, pasakykite, kad buvote nuėję į „Mercedes“ saloną apžiūrėti automobilio už 100 000 eurų. Nereikia sakyti, kad perkate, sakykite, kad domitės galimybėmis įsigyti.
Kitą kartą pasakykite, kad nebėra to modelio ir dabar domitės „Toyota“. Kai jūsų paklaus emigrantai, už kokius pinigus visa tai pirksite, nesileiskite į pokalbius ta tematika, suteikite tokį paslaptingumo, mistikos įvaizdį.
Atminkite, ne veltui ir popiežius atvyksta į Lietuvą, galite ir tai paminėti.
Atminkite, ne veltui ir popiežius atvyksta į Lietuvą, galite ir tai paminėti.
7. Jūsų kalbos apie darbą, mokslą. Skambina emigrantė mamai ir dejuoja, kad nori grįžti namo, kad nebegali. O mama jai sako: „Ką čia veiksi? Čia tik prasigerti gali. Ką dirbsi čia? Nori dirbti už minimumą?“
Pateiksiu keletą teisingų atsakymų, kaip suformuoti teisingą ir gražų, pozityvų „imidžą“.
Pateiksiu keletą teisingų atsakymų, kaip suformuoti teisingą ir gražų, pozityvų „imidžą“.
Mama turėtų sakyti: „Aišku, grįžk, dukrele, čia kaip gera, koks geras grynas oras. Pasiimsi dviratį, nuvažiuosi į užmiestį, prisiskinsi rūgštynių, pas močiutę nusipirksi 2 kiaušinius. Išsivirsi skanios sriubos.“ Užsienyje gamta ir ekologija juk taip madinga.
Arba galimas ir toks atsakymas: „Jei būtų taip jau blogai, kaip šneka žmonės, pas mus būtų pilnos pakelės kryžių, pastatytų nuo bado mirusiems žmonėms.“
Negalima dergti savo šalies ir taip klaidingai sakyti, kad čia tik prasigerti galima. Reikia kalbėti teigiamai, pabrėžti visus privalumus, kurių nėra Anglijoje.
8. Kai vežatės į namus emigrantus, negalima taip dergti savo šalies ir rodyti į pakelėje tuščius namus. Kas taip negražiai kalba ir rodo vien negatyvius dalykus?
Kai važiuosite namo, sakykite (priklausomai nuo metų laikų), kokios gražios pusnys, pas jus tokių nėra Anglijoje, arba kaip gražiai suarė laukus, pas jus taip nemoka Anglijoje, arba kaip gražiai žydi rapsų laukas, arba kaip gražiai nukūlė rugius. Sakykite ir rodykite gražius, pozityvius dalykus apie savo šalį.
