Ligoninėse pragaras
Nežinau kas kaltas, kad lietuviai nebemoka taikiai ir ramiai sutikti net pačių šviesiausių ir jaukiausių metų švenčių. Rodos, ateina toks laikas, kada norisi ramybės, norisi pabūti su šeima, o ligoninės priimamajame iškart po Kūčių prasideda tikras pragaras.
Vežti žmones pradeda jau Kūčių naktį. Dažniausiai tai būna persigėrę ar šeimyniniuose konfliktuose nukentėję asmenys. Paskui juos – šventinio stalo aukos. Žmonės pamiršta saiką, paskui kažkam sustreikuoja kasa, kam kepenys, o kam ir širdis...
Konfliktų aukos
Nepamiršiu per šias Kalėdas po vidurnakčio atvežtos jaunos gerokai neblaivios moters. Jos veidas – viena ištisinė žaizda, prakirsta virš antakio ir viršugalvyje, plaukai sulipę nuo kraujo, du kairės rankos pirštai išsukti.
Gydytoja klausia, kas atitiko – sakosi paslydusi ant laiptų ir nukritusi. Klykia, kad nereikia kviesti pareigūnų, grasinasi išvažiuoti, paskui apsipila ašaromis.
Kol ją tvarsto, gydytojas bando prakalbinti, bet moteris tyli kaip vandens į burną prisisėmusi. Puikiai žinau, kad nuo jokių laiptų ji nekrito, greičiausiai bus „paauklėta“ vyro ar sugyventinio.
Žinau ir tai, kad ši moteris tokia nebus vienintelė. Sulauksime „paslydusių ir parkritusių“ per visas šventes. Dažniausiai jos tylės, gal atsiras viena, kuri išdrįs kalbėti, o gal ir neatsiras. Dažniausiai neatsiranda. O juk kažkur namuose jų laukia vaikai.
Nukentėję vaikai
Paskui, per Kalėdas, pasipila pirmosios petardų aukos. Apdegusių ir traumuotų sulaukiame kasmet. Šiemet jų ypač daug.
Labiausiai bijau Naujųjų metų nakties, nes tada į ligoninę pradeda plūsti ir petardų sužaloti vaikai. Nudegintomis rankomis ir veideliais, krauju paplūdusiais pirštukais, ištikti šoko. Tėvai linksminasi, visiškai atsipalaiduoja, nelabai žiūri vaikų. Būna, patys įkiša jiems į rankas uždegtas petardas, o tada lekia į ligoninę.
Lygiai taip pat baisu, kai į ligoninės priėmimo skyrių pradeda vežti alkoholiu apsinuodijusius paauglius ir net vaikus. Nesusigaudančius aplinkoje, kai kuriuos jau nesąmoningos būklės, kuriuos tėvai ramiausia sąžine išleido švęsti vienus, be suaugusiųjų priežiūros.
Kartais atveža nepilnamečių, kuriems dar nors viena taurelė ir jau niekas nebepadėtų. Ir kas baisiausia – kasmet jie vis jaunesni. Regis, pradeda gerti nuo vystyklų.
Kaltininkas vienas
Sausio pirmosios naktį iškvietimų visada daugiau nei įprastai, po kelis šimtus. Į priimamąjį vienas po kito važiuoja ir važiuoja vis nauji nuo „lietuviškų linksmybių“ nukentėję žmonės.
Susimušę su sugėrovais ar sumušti kitų šeimos narių. Girti ėję, kritę, lūžusiais pirštais ar galūnėmis. Ėję pas kaimynus, kritę pusiaukelėje, užmigę ir nušalę veidą ar pirštus. Ėję švęsti, bet susitikę antrą ėjusią švęsti kompaniją, kaži ko nepasidalinę ir susimušę gatvėje. Susipykę per šventę ir paskui bandę žudytis.
Vieni laukia ramūs, kiti prisigėrę tiek, kad jūra iki kelių. Būna vietoj to, kad padėtų pagalbos laukiantiems, daktarai ir seselės turi pusę valandos tramdyti kokį nors įsisiautėjusį erelį, net vaikytis po visą skyrių.
Tos dvi švenčių savaitės visiems budintiems medikams, seselėms ir personalui – tikras išbandymų laikas.
Žinoma ir to kaltininkas – alkoholis. Nemoka žmonės vartoti saikingai, nemoka kultūringai. Jei jau gerti, tai tol kol balti velniai aplankys, o tada...
Linkiu, kad šiemet šventės prabėgtų ramiau. Žmonės daugiau kalbėtųsi, daugiau bendrautų, daugiau juoktųsi, rūpintųsi vienas kitu, rūpintųsi vaikais ir kuo rečiau kilnotų prie lūpų taureles.
Galbūt tada medikai, seselės, pareigūnai ir ugniagesiai nustotų galvoti apie artėjančias šventes kaip apie laukiantį pragarą. Gal tada į Lietuvą tikrai ateitų Šventės.
