Gali daug nuveikti sau
Jūs rimtai? Moteris, kuri nekiurkso ofise nuo ryto iki vakaro, turi begalę galimybių, lyginant su moterimis, kurios dirba tame pačiame ofise. Patraukime į šalį viską, kas susiję su buitimi ir šeima, nors tai labai svarbu. Pasižiūrėkime, kokių galimybių turi tokia moteris savo naudai. Ką ji gali nuveikti sau, savo asmenybei.
Treniruočių salė, baseinas, įvairūs kiti užsiėmimai rytais ar dieną. Užsiimti lavinimusi, tai daryti galima ir namuose, ant sofos. Galimybių čia begalė, tiktai tinginystė gali sutrukdyti. Užsiimti hobiu, kuris nebūtinai duoda pajamų. Daryti kažką sau, tiesiog šiaip sau.
Svarbiausia ne pajamos, o bendra savijauta, kai kažkuo užsiimate. Užsiimti kūryba – piešti, siuvinėti ir t.t. Užsiimti saviugda – klausytis paskaitų, skaityti knygas, atlikti kokius nors pratimus, mokytis kalbų. Užsiimti grožio reikalais, veido, plaukų priežiūra. Pasivaikščioti gamtoje. Gamta gydo mūsų širdis.
Neįmanoma jaustis laimingai užsidarius betoninėje dėžėje ar važinėjant tarp tokių dėžių geležine mašina. Bent valandą per dieną reikia skirti gamtai bet kokiu jos pavidalu. Ir širdį nuraminsite, ir protą. Užsipildyti moteriška energija. Būdų tai padaryti – milijonai. Ir jeigu nerandate tam laiko, tai kam bus naudinga visa tai, ką darote?
Bendrauti! Bendrauti būtina, ir kalbėtis reikia ne apie vazonų kainas parduotuvėje ar vaikiškus kakučius. Bendrauti iš širdies. Su kitomis moterimis. Darbe ne visiems pasiseka rasti bendraminčių. O jeigu jūsų diena laisva, galite tikslingai ieškoti tokio bendravimo.
Daugiau dėmesio šeimai
Dėl to namuose nereikia sėdėti, namuose reikia užsiimti savimi, saviugda, tobulėjimu.
Kada jums dar atsiras tokia galimybė? Tokios saviraiškos laisvės mes net vaikystėje neturėjome, tada buvo pernelyg daug planų savo pačių ir kitų žmonių atžvilgiu.
Aš jau patylėsiu apie skirtumą tarp maisto gaminimo paskubomis ir gaminimo jaučiant pasitenkinimą, kurį teikia procesas. Ir apie tai, kaip tas maistas įtakoja jį valgančius. Ir apie tai, koks didelis skirtumas santykiuose su vaikais ir vyru, kai turite jiems ir laiko, ir jėgų.
Atvirai kalbant, aš nežinau, kada moteris, kuri dirba nuo ryto iki vakaro ne namuose, gali suspėti užsiimti svarbiausiu – saviugda, savišvieta, grožiu, kaip pasikrauti energijos.
Nekalbant jau apie namus, šeimą, vaikus, kuriems reikia tikrai daugiau nei poros valandų per dieną, ir tikrai ne nusikankinusios mamos. Jiems reikia pilnos jėgų mamos. Tai kažkoks herojiškas žygdarbis, dievaži. O žygdarbiai moterims paprastai neprideda jėgų.
Sunku pasirinkti balansą
Nereikia kalbėti apie vyrams pataikaujančias vištas ir kitus kliedesius. Aš „sėdžiu namuose“ jau beveik 10 metų. Nedirbu ofise, užsiimu tik vyru, vaikais, savimi ir kūryba. Per tuos metus įgijau kelis išsilavinimus, nors ir ne visose srityse pasiekiau diplomo stadiją. Aš – višta?
Nepasakokite apie „nėra kada“ ir „nėra kaip“. Mano vaikai nelanko darželio ir mokyklos, jie neturi auklių, o močiutės apsilanko kartą per metus. Didžiąją dienos dalį vyras praleidžia darbe (mūsų keliamame triukšme jam sunku susikaupti).
Svarbiausias mūsų priešas – tinginystė, nesugebėjimas užimti savęs ir susiorganizuoti.
Nepasakokite, kad nėra pinigų. Pasaulyje milijonai nemokamų galimybių, tik tingulys gali sutrukdyti jomis pasinaudoti.
Man rodos, kad pagrindinė galimybė, kurią turi ofise nedirbanti moteris – tai surasti laiko pačiai sau. Ne viršininkui, ne vyrui, ne vaikams, o sau. Nuo ryto iki vakaro dirbančios moterys tokių galimybių turi kelis kartus mažiau.
Nors jos lyg ir nepriklausomos, dažniau būna vienos ir ne namuose. Tuo pat metu joms tenka viską nuveikti per 3–4 valandas per dieną ir per išeigines. O dar pastoviai rinktis, kas svarbiau – vaiko namų darbai ar sava kūryba? Masažas vyrui ar knygą parašyti? Išplauti indus, ar paskaityti? Kol nėra vaikų, taip gyventi galima ir tai nekelia įtampos. Tačiau kai yra vaikų ir jūs norite dalyvauti jų gyvenime, štai čia išlaikyti balansą sudėtingiau.
Asmeniškai aš nenoriu rinktis kažko vieno, nenoriu apleisti savo vyro ir vaikų, skirti jiems mažiau dėmesio, kitaip kuriems galams aš tada ištekėjau už jo ir juos pagimdžiau?
Nenoriu nuskriausti ir savęs, nustoti tobulėti. Manęs į ankštą ofisą nepriviliosite, aplink mane toks nuostabus pasaulis, kuriame man taip įdomu gyventi! Aš, štai, apie astrologiją skaitau, per motinystės atostogas psichologiją studijuoju, gigabaitus paskaitų išklausiau, krūvą apmokymų aplankiau. Aktyviausia aš tapau būtent per motinystės atostogas, dabar turiu tam laiko.
Būna, žinoma, visokių atvejų. Kartais tenka eiti dirbti į ofisą. Bet juk galima laikyti tai laikina priemone, ir kai tik atsiras galimybė – keisti gyvenimą.
Tiesa, paskui mes priprantame ir plaukiame pasroviui, svajodamos surasti laiko sau. O šitas laikas – tiesiai mums prieš akis. Tik noro tereikia, kad ištiestum ranką ir paimtum.
Sprendžiant iš to, kaip aršiai keikiamos namie tupinčios vištos perekšlės, širdies gilumoje kiekviena moteris svajoja apie tokį gyvenimą – sau ir savo artimiesiems, o ne viršininkui.
