Kaip bebūtų keista, apie tvarkos pasikeitimus neteko girdėti ar skaityti informacijos priemonėse, nors jose pilna straipsnių apie nereikšmingus „skandaliukus“.
Reikia receptų
O atsitiko štai kas – didžiąją dalį vaistų vaistinėse bus galima įsigyti tik su daktaro išrašytu receptu. Mano žiniomis, ši tvarka pritaikyta vaistams nuo skausmo (pvz. diklofenako grupės), širdies kraujotaką gerinantiems bei aukštą spaudimą reguliuojantiems vaistams (Metoprolol), netgi diabetikų vartojamiems lapeliams cukraus kiekiui kraujyje nustatyti.
Parašiau tik tuos preparatus, apie kuriuos žinau, tačiau nauja tvarka tikriausiai palies žymiai daugiau preparatų. Dabar pasižiūrėkime, kaip ši tvarka pakeis pacientų ir daktarų gyvenimą.
Žmogus, turintis stuburo išvaržą, kartas nuo karto ligai paūmėjus, geria anksčiau jam daktaro išrašytus vaistus. Taip pat gali elgtis ir esant ūmiam radikulitui.
Prieš perkant vaistinėje vaistus yra galimybė dar pasikonsultuoti su vaistinės darbuotoja. Kas patyrė panašaus pobūdžio skausmus, supranta, kad jie stiprūs ir ilgai kentėti neišeina.
Širdies kraujotaką gerinančius bei aukštą spaudimą reguliuojančius vaistus skiria šeimos ar kitas daktaras ilgesniam laikotarpiui. Diabetikai vartojamus lapelius cukraus kiekiui kraujyje nustatyti mėnesio eigoje perka papildomai, neužtekus išrašytų valstybės kompensuojamųjų.
Poliklinikas užplūs
Pasikeitus vaistų įsigijimo tvarkai visi paminėti pacientai turės kreiptis į šeimos daktarus, t. y. registruotis priėmimui ir laukti eilėje (pvz. apie 2 savaites), kol pas juos papuls. Taip jau susidarys nemažas skaičius žmonių, kurie užplūs poliklinikas, o kur dar kiti pacientai, vartojantys kitus vaistus?
Klausimas – kaip reikės papulti pas šeimos daktarus ne dėl vaistų išrašymo, bet dėl ligos nustatymo ir apžiūros? Ir, po kiek laiko? Po kelių mėnesių?
Dabar kitas klausimas – ką reikės daryti šeimos daktarams, kai juos užplūs toks kiekis pacientų? Ir kam bus tai naudinga?
Būtų įdomu sulaukti specialistų, priėmusių tokį įstatymą, išsamų paaiškinimą. Susidaro įspūdis, kad tokiais sprendimais norima tiek morališkai, tiek fiziškai „pribaigti“ lietuvius, o gydytojus išvaryti iš Lietuvos.
***
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė komentavo, kad pokyčiai visada atneša žmonėms nerimo. Tačiau reikia suprasti, kad nuo lapkričio 1 įsigaliojusi tvarka niekaip nėra susijusi receptinių vaistų išdavimo tvarkos pakeitimas. Tvarka galioja ta pati, kokia ir buvo iki šiol.
„Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojusi tvarka, leidžianti vykdyti kontrolinius pirkimus vaistinėse tik atskleidė sveikatos sistemos ydas, kurios kaupėsi ir buvo nesprendžiamos daugelį metų. Išryškėjo tai, kad dauguma vaistinių labai ilgą laiką pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir nereikalavo iš pacientų receptų tam tikriems vaistams, nors privalėjo tai daryti.
Suprantama, kad žmonės dabar jaučiasi pasimetę ir jiems atrodo, kad per vieną naktį pasikeitė tvarka, tačiau iš tiesų, tiesiog vaistininkai pradėjo atsakingiau žiūrėti į savo darbą ir nustojo laužyti taisykles, kurios galiojo jau daugelį metų. Dabar tapo akivaizdu, iš kur kilo didžiulis vaistininkų pasipriešinimas prieš įvedant tvarką dėl slaptų pirkėjų. Pasirodo, buvo pagrįstai bijoma, kad išaiškės nesąžiningas daugelio vaistininkų darbas.
Liūdniausia, kad šioje situacijoje labiausiai nukenčia Lietuvos žmonės, iš kurių daugelis iki šiol nė neįtarė, kad neteisėtai perka receptinius vaistus be recepto. Suprantama, kad daugeliui dabar atrodo, jog apsilankyti pas gydytoją ir gauti receptą yra nepatogu. Tokia situacija šiandien nebūtų susiklosčiusi, jeigu vaistininkai visuomet būtų sąžiningai atlikę savo darbą, o žmonės būtų įpratę labiau planuoti savo vizitus pas gydytojus.
Iš tiesų tik gydytojas gali nuspręsti, kokie receptiniai vaistai reikalingi pacientui. Žmonės jau įprato, kad be recepto negalima įsigyti antibiotikų ar psichotropinių vaistų, vaistų nereikia pirkti turguose ar kitose vietose, kur galima įsigyti neregistruotų, saugumo reikalavimų neatitinkančių vaistų. Tad laikas suprasti ir tai, kad norint vartoti receptinį vaistą, reikia gauti gydytojo receptą.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu farmacijos specialistas vadovaujantis teisės aktais gali parduoti receptinių vaistų nedidelį kiekį (ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui) be recepto pacientui, kuris serga lėtine liga ir ilgą laiką vartoja šiuos vaistus (buvo išrašomi receptai), tačiau laiku nesuspėja patekti pas gydantį gydytoją, kuris išrašytų receptą.
Ar vaistas yra receptinis, sprendžiama registracijos metu. VVKT vadovaudamasis europiniais kriterijais įvertina ir priskiria vaistą receptiniams arba nereceptiniams.
Žinoma, peržiūrime esamas tvarkas, gal kai kuriais atvejais galima sušvelninti reikalavimus. Tačiau visais atvejais yra laikomasi reikalavimų, galiojančių visoje Europoje ir šių reikalavimų bus laikomasi ir toliau“, – komentavo ministro patarėja.
„Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojusi tvarka, leidžianti vykdyti kontrolinius pirkimus vaistinėse tik atskleidė sveikatos sistemos ydas, kurios kaupėsi ir buvo nesprendžiamos daugelį metų. Išryškėjo tai, kad dauguma vaistinių labai ilgą laiką pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir nereikalavo iš pacientų receptų tam tikriems vaistams, nors privalėjo tai daryti.
Suprantama, kad žmonės dabar jaučiasi pasimetę ir jiems atrodo, kad per vieną naktį pasikeitė tvarka, tačiau iš tiesų, tiesiog vaistininkai pradėjo atsakingiau žiūrėti į savo darbą ir nustojo laužyti taisykles, kurios galiojo jau daugelį metų. Dabar tapo akivaizdu, iš kur kilo didžiulis vaistininkų pasipriešinimas prieš įvedant tvarką dėl slaptų pirkėjų. Pasirodo, buvo pagrįstai bijoma, kad išaiškės nesąžiningas daugelio vaistininkų darbas.
Liūdniausia, kad šioje situacijoje labiausiai nukenčia Lietuvos žmonės, iš kurių daugelis iki šiol nė neįtarė, kad neteisėtai perka receptinius vaistus be recepto. Suprantama, kad daugeliui dabar atrodo, jog apsilankyti pas gydytoją ir gauti receptą yra nepatogu. Tokia situacija šiandien nebūtų susiklosčiusi, jeigu vaistininkai visuomet būtų sąžiningai atlikę savo darbą, o žmonės būtų įpratę labiau planuoti savo vizitus pas gydytojus.
Iš tiesų tik gydytojas gali nuspręsti, kokie receptiniai vaistai reikalingi pacientui. Žmonės jau įprato, kad be recepto negalima įsigyti antibiotikų ar psichotropinių vaistų, vaistų nereikia pirkti turguose ar kitose vietose, kur galima įsigyti neregistruotų, saugumo reikalavimų neatitinkančių vaistų. Tad laikas suprasti ir tai, kad norint vartoti receptinį vaistą, reikia gauti gydytojo receptą.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu farmacijos specialistas vadovaujantis teisės aktais gali parduoti receptinių vaistų nedidelį kiekį (ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui) be recepto pacientui, kuris serga lėtine liga ir ilgą laiką vartoja šiuos vaistus (buvo išrašomi receptai), tačiau laiku nesuspėja patekti pas gydantį gydytoją, kuris išrašytų receptą.
Ar vaistas yra receptinis, sprendžiama registracijos metu. VVKT vadovaudamasis europiniais kriterijais įvertina ir priskiria vaistą receptiniams arba nereceptiniams.
Žinoma, peržiūrime esamas tvarkas, gal kai kuriais atvejais galima sušvelninti reikalavimus. Tačiau visais atvejais yra laikomasi reikalavimų, galiojančių visoje Europoje ir šių reikalavimų bus laikomasi ir toliau“, – komentavo ministro patarėja.
