Tačiau jau kurį laiką pastebiu įžūlų padavėjų elgesį, kuris mane erzina ir netgi pradeda atbaidyti nuo masinių susibūrimo vietų.
Klausimas išmušė iš vėžių
Neseniai su keliomis draugėmis nusprendėme susitikti vienoje populiarioje sostinės kavinėje. Todėl savaitės pradžioje paskambinau rezervuoti staliuko. Bet mane iš vėžių išmušė netikėtas klausimas, ar mūsų kompanija kažką valgys, ar tik susirinks išgerti.
Negirdomis nuleidau tokio klausimo toną ir atsakiau, kad sunku atsakyti už visas drauges, o ir jos turbūt nagalėtų man dabar užtikrinti, ar po kelių dienų jos bus išalkusios ir norės karštų patiekalų, ar krims tik salotas, o gal pasitenkins užkandžiais.
Meluočiau, jei sakyčiau, kad visos merginos tą vakarą buvo labai valgios. Viena jau buvo užkandusi namuose, kita pasitenkino užkandžiais, trečia neperneša jūros gėrybių, kurios ir buvo kavinės meniu pagrindas.
Tačiau sėkmingai skanavome įvairias užkandėles ir tikrai kavinės nenuskriaudėme. Keturių merginų kompanija už kelių valandų pasisėdėjimą paliko beveik 200 eurų sąskaitą ir atitinkamus arbatpinigius.
Tačiau mūsų apsilankymas ir užsakymai akivaizdžiai nepatiko mus aptarnavusioms merginoms, kurios primygtinai stengėsi įsiūlyti užsisakyti kuo daugiau patiekalų. O mums paprašius sąskaitos netgi nutaisė labai išraiškingas nemalonias veido mimikas.
Stalas per tuščias
Nors po šio savaitgalio apsilankymo vienoje vyninėje įsitikinau, kad galbūt klystu taip manydama ir viskas artėja prie tokios sistemos.
Dviese su drauge užėjome į vieną naujai atsidariusią vyninę. Mus aptarnavo išties labai dėmesingas personalas. Užsisakėme užkandžių, po to ir pagrindinį patiekalą. Tačiau padavėjams mūsų puota turbūt atrodė per menka. Jis vis užsukdavo pasiūlyti dar ko nors užsisakyti, nes, cituoju, „jūsų stalas labai tuščias“.
Su drauge supratome užuominą, buvo labai nemalonu ir nepatogu. Ausys tiesiog degė iš gėdos.
Pasijutome tarsi kokios vargetos, kurios savo kukliais užsakymais neturi teisės užimti brangaus staliuko. Nors ir sėdėjome pačiame vyninės kampe, beveik už baro.
Tačiau valgyti tik dėl to, kad valgyti, nenorėjome. Todėl paprašėme pakartotinai atnešti tik gėrimo.
Tačiau padavėjo elgesys privertė pasijusti labai nepatogiai. Užsisakius taurę gėrimo, padavėjas nusprendė nesismulkinti ir atnešė prie mūsų visą kibirėlį su ledu ir demonstratyviai įmerkė į jį butelį. Suprask, su viena taure jūs čia nesėdėsit. Ką gi, teko susimokėti už butelį išsinešimui ir vis tiek teko sumokėti 100 eurų sąskaitą.
Ar dabar sostinės kavinėje be 50 eurų net iš namų negali išeiti? Padavėjų įžūlumas perlenkia lazdą ir bet kokį etiketą. Dabar net jei nesi nusiteikęs sočiai visą vakarą valgyti, turi užsisakyti maisto, o jei nenori gerti, vis tiek būsi priversta pirkti alkoholį.
