Tik bėda ta, kad ir žaidžia taip, lyg maži vaikai. Žaidžia, kol atsibosta, tada numeta į kampą ir ieško naujos. Kartais dar mėgsta rankas, kojas ir galvą nutraukti.
Ir iš tiesų, tos damos – galbūt lėlės, bet toli gražu ne plastikinės, o porcelianinės. Ne ištrauktos iš konvejerio, bet pagamintos mylinčiomis rankomis ir mylinčia širdimi geriausių meistrų.
Kiekviena lėlytė skirtinga, kiekviena kažkuo įdomi ir žavi. Su savo nuosava paslaptimi. Reikalauja ypatingos priežiūros.
Atiduodant pakankamai dėmesio, gerbiant, mylint, puoselėjant jos gali pasaulį parklupdyti po kojomis dėl savo šeimininko. Mylinčios visa širdimi ir ištikimos, kaip žvaigždės ištikimos dangui.
