Per šį laiką moterų krepšinis pamažu nusirito į tokią duobę, kad nebegaliu tylėti. Esu piktas ir parašysiu tiesiai šviesiai. Nesuprantu, ką ten dirba Krepšinio federacija, tačiau privalote visiems Lietuvos piliečiams pasiaiškinti, ką darote su moterų krepšiniu, jog jis taip ritasi žemyn.
Dažniausiai visų amžiaus grupių merginos pirminėse grupėse jau užima paskutines vietas ir taip lieka kovoti tik dėl paskutinių vietų. Visa tai kasmet virsta kova dėl išlikimo A divizione!
Ar suvokiate situaciją? Kova dėl išlikimo, o ne dėl medalių. Ir taip kiekvienais metais, viena rinktinė iškrinta į B divizioną, kita vargais negalais į jį patenka ir taip merginos kovoja dėl paskutinių vietų.
Na, žinokit, graudu žiūrėti, kaip merginoms tenka šokti pergalės šokį tada, kai išplėšia pergalę dėl išlikimo ir turnyre užima 14 vietą! Žmonės, įsiklausykit į šiuos skaičius, verkti norisi.
Ir tai ne atsitiktiniai rezultatai, tai tęsiasi jau kokie 5 metai ir įvairiose amžiaus grupėse. Todėl nenuostabu, jog moterų rinktinė net nepateko į Europos čempionatą, mat visa merginų ateitis gana liūdna.
Esame šiuo metu 14–16 Europoje! O save krepšinio šalimi norime vadinti. Krepšinio šalis yra ta, kurioje aukštus rezultatus demonstruoja ne tik vyrų rinktinės, bet ir moterų.
Pačios merginos nekaltos, jos tikrai stengiasi ir kovoja už Lietuvą. Bet pažiūrėkite, ką daro federacijos atstovai. Nieko nežinau, tačiau kitame straipsnyje jie turi pasiaiškinti visai Lietuvai, kas čia vyksta. Pateikti savo viziją ir misiją, kas bus daroma per artimiausius 5 metus, kad merginų rinktinės sugrįžtų į elitą ir kovotų dėl aukščiausių vietų.
Jeigu treneriai neturi kompetencijos, tegul stažuojasi pas ispanus, rusus ar serbus, kur stiprios jų mokyklos metai iš metų. Tegul vykdo krepšininkių mainų programas ar dar kitaip keičia rengimo metodiką, tegul ugdo nugalėtojų mentalitetą, o ne kovojančių dėl išlikimo.
Pakaks tyčiotis iš mūsų merginų ir moterų, taip tęstis daugiau nebegali. Jeigu nepavyksta metai iš metų paruošti aukšto lygio krepšininkių, vadinasi, reikia keisti vadovybę ir ieškoti priežasčių.
Dabar grįžkime į šiuos metus, lygiai po 20 metų nuo aukso:
1. Moterų rinktinė net neįveikusi atrankos turėjo praleisti Europos čempionatą.
2. U-20 mūsų pagrindinė merginų pamaina čempionate Portugalijoje užėmė 14 vietą ir iškrito į B divizioną.
3. U-18 merginos Vengrijoje vykusiame čempionate taip pat užėmė 14 vietą ir žais B divizione.
4. U-16 mūsų ateitis šių metų čempionate buvo triuškinama 25 taškų skirtumu ir taip pat užėmusi 14 vietą turėjo iškristi į B divizioną, tik, laimė, kitąmet čempionatas vyks Lietuvoje, tad turėdamos šeimininkių statusą išliko A divizione.
Graudu ar ne? Ir su tokiu krepšinio lygiu auga mūsų naujoji karta. Mūsų braliukės latvės jau seniai šluosto nosį mūsiškėms ir dažniausiai ne tik kovoja dėl garbingų vietų, bet ir kabinasi į medalius. Turbūt ten sistema kitokia ir specialistai kvalifikuoti, ko mūsiškiams jau trūksta.
Taigi, vyručiai, federacijos atstovai, sėdat prie apskrito stalo ir rimtai imat spręsti šią apleistą milžinišką problemą. Kažkaip niekas apie tai deramai nekalba, visi nutyli, o apie vyrų krepšinį kiekvieną „pirstelėjimą“ komentuoja ir analizuoja.
