Tema gal ir svarbi, bet sveikatos sistemoje aš matau kur kas daugiau ir svarbesnių problemų nei žmogaus sąmoningai pasirinkto alkoholiko kelio tiesinimas. Galų gale – už „valstiečius“ balsavau dėl jų pažado monopolizuoti alkoholio prekybą, deja, bet nuo šio tikrai esminio darbo buvo atsitraukta ir nepaaiškinta, kodėl – gaila...
Bet šis straipsnis ne apie tai. Prieš gerus metus, gal net dvejus, buvo sugalvota labai gera reforma – įpareigoti gydymo įstaigas pacientams suteikti tam tikras paslaugas per tam tinklą laiką, laiku jos nesuteikus – už paslaugą nemokėti.
Per radiją Kauno klinikų vadovas sakė, kad klinikų tokia reforma negąsdina, reikia tik investuoti į tam tikrus prietaisus ir taip būtų išspręsta kaklelio problema. Prisipažinsiu – džiaugiausi, kad civilizuotas pasaulis ateina ir į Lietuvą. Deja, džiugesys buvo gerokai per ankstyvas.
Patekti sunku
Nežinau, kaip Kaune, bet Vilnius išsprendė problemą labai greitai ir rimtai – ligonių visai neregistruoja. Pavyzdžiui, gauni siuntimą į ligoninę, skambini telefonu registruotis. Skambini, pavyzdžiui, balandžio 5 dieną. Atsakymas – šis mėnuo užimtas, o registracija pradedama nuo balandžio 18 dienos birželio mėnesiui.
Paskambini balandžio 18 dienos vakare – atsakymas užmušantis – gegužės mėnuo jau užimtas, prašome skambinti gegužės 18 dieną, bus priimama registracija birželio mėnesiui!
Reforma tiesiog nuostabi – Vilniaus klinikos dirba tiksliai pagal nustatytus grafikus. Panašiai yra ir su kitomis klinikomis, kur taip pat bandėme „registruotis“. O kad į tą grafiką papulti negali – čia jau paciento problema.
Prireikė skubios pagalbos
Tai čia vadinamasis planinis gydymas. Bet, va, birželio 2 dieną turėjome nebe planinį atvejį – vaikas persikando liežuvį ir 12-ą nakties važiavome į Vilniaus klinikas. Vaikas „didelis“, dvejų metų ir 5 mėnesių. Priimti buvome greitai – per kokias 15 minučių.
Užtruko, nes gydytojas – pažadintas, natūralu, kad 15 minučių užtrunka, kol gerai akys atsimerkia, pasirąžo, pasiruošia darbui, juk miegas – šventas reikalas, net neabejoju, kad gydytojas dieną bėgs į privačią kliniką, o va ten nepamiegosi, dirbti reikės.
Bet 15 minučių mūsų negąsdina, vaikas juk didelis. Tik pamatęs liežuvį iš karto pasako: „Būtina siūti, nes prakąstas gali būti ir kiaurai.“ Paklausė, kada vaikas valgė, – valgęs buvo apie 21 valandą.
Greitai apskaičiuoja, kad minimalus terminas – 6 valandos, reikalinga narkozė. Specialisto, galinčio ją suteikti, nėra. Na, kadangi 3 valanda nakties, niekas nebeoperuos. Pasiūlo atvažiuoti 8,05 ar 8,10 val. – keisis pamaina ir vaikas bus skubiai operuojamas.
Išgelbėjo pavardė
Važiuojame namo – kas mums lieka? Atvažiuojame 8,05. Vaikas apžiūrimas, operacija patvirtinama, laukiame. 10 valandą niekas jos dar nesiteikia daryti – vaikas juk didelis, jo norai gerti ir valgyti nelabai ir įdomūs, prie klinikų gyvenimo prisitaikys.
Galų gale ačiū seselei. Taip jau sutampa, kad vaiko pavardė yra tokia pati kaip ir vieno iš šiandien valdžioje esančio politiko – ji nueina pas gydytojus ir pasako – čia gi to politiko anūkas!
(Jis iš tiesų yra anūkas, tik antros eilės, bet seselė to tikrai nežinojo.) Ir įvyksta stebuklas – operacijai pasiruošiama per 10 minučių, liežuvis susiuvamas, vaikas dar po poros valandų išleidžiamas.
Ministre A. Veryga, gal jau gana rūpintis alkoholikais ir pradėkite rūpintis ir kitais? Sveikatos sektorių reikia informuoti iš esmės, pacientai neaptarnaujami arba aptarnaujami prastai, klinikų vadovai gauna milijoninius palikimus (nesvarbu, kad vaikai buvo net 6, palikimas buvo tik vienam), ir tokių pavyzdžių milijonas.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovus jau išvaikė, gal būtų metas pasitarti su kolega ir rimtas permainas atlikti ir sveikatos įstaigose?
