Darbo biržoje baigiau kambarinės tipo kursus... Nors net ir kūdikis žino, ką ir kaip daryti norint švarinti kampus.
Tačiau mokytis per biržą daugiau nesiruošiu, nes po to ten rėkia, ėda tave, jog negauni darbo, ir dar grasina teismais arba antstoliais, reketuoja, kad turėsiu už mokslą pinigus grąžinti.
Nesu nei girtuoklė (alkoholio man apskritai gali nebūti), nerūkau, ne narkomanė, o tokius terorizavimus reikia atlaikyti.
Su ašaromis akyse drebėdama išeidavau iš Darbo biržos darbuotojų kabineto.
Pasiūlė patentą
Prieš gerus 5 mėnesius man buvo pasiūlyta pirkti patentą. Tik tada esą nebūsiu išmesta iš Darbo biržos.
Pirkti patentą yra mažų mažiausiai kvaila neturint jokio verslo ar įnašo jam kurti. Juo labiau pagalbos iš kitų šeimos narių.
Mano šeimos nariai mirę, aš likusi viena, darbo neturiu ir išlaikau didelius likusius šeimos namus.
Ir rėkit, peikit mane, kad esu bedarbė, o išlaikau mūrą, kuris tūkstančius kainuoja. Gyvenu tik iš 102 eurų pašalpos. Gyvenu beveik badu.
Nepasiūlo nieko
Dar turiu ir ligų, dėl kurių negaunu darbo, ir neturiu darbo stažo. Sergu epilepsija, turiu visas sveikatos pažymas, medikų nuostatas, ką, kiek ir kada galiu ir ko negaliu.
Darbo biržoje žino mano sveikatos būklę. Neturiu invalidumo, jo man nesuteikė, nors turiu ligą nuo 5 metukų ir gyvenu su vaistais ryte ir vakare. O man jau 29-eri.
Aš savęs nenoriu žudyti ir nesilaikyti daktarų nurodymų. Turiu jau amžinatilsį asmenį, kuris mažai savo sveikatą žiūrėjo ir jo jau nebėra.
Darbo birža man visiškai nieko tinkamo nepasiūlo nei pagal sveikatos būklę, nei pagal išsilavinimą. Nesiūlo netgi jokio kito darbo, kurį man pavyktų dirbti.
Greičiau jau pati susirasiu darbą, kad ir nelegalų, kaip tai dariau netekusi šeimos nario.
Arba metu Darbo biržą apskritai ir geriau jau 3 metams stoju mokytis pati. Tada man niekas negrasins nei antstoliais, nei teismais.
