Kieme apvogtą moterį įsiutino ne vagys, bet skambutis su netikėta žinia

Būna visko, bet tai dar nereiškia, kad viskas bus kompensuota, kaip paaiškėjo.

Parvažiuoju į savo namą, savo kieme pastatau automobilį, pasiimu pilnas rankas maisto maišų, nunešu į virtuvę, persimetu pora žodžių su pasiilgusiu manim besidžiaugiančiu šunimi, grįžtu į kiemą paskutinių savo daiktų ir suvokiu, kad per tas 10 minučių kažkoks gudragalvis, ėjęs pro šalį, perėmė mano mobilųjį telefoną. 

Išsikviečiu kriminalistus, užregistruoja įvykį, pasidžiaugiu, kad turiu „didesnį“ Lietuvos draudimo paketą visam turtui, užregistruoju įvykį.

Ir po 1,5 mėnesio pasvarstymų pagaliau sulaukiu skambučio, kad vagystė man kompensuota nebus, nes aš nesaugojau savo turto - automobilis nebuvo užrakintas. 

Deja, bet argumentai, kad telefonas yra mano nuosavybė, automobilis, kuriame buvo telefonas, yra mano nuosavybė ir kiemas, kuriame stovėjo automobilis, yra mano privati valda, nėra svarbūs šiuo atveju. 

Gi ne prie prekybos centro, o savo privačiame kieme palikau automobilį. Ir minėtas gudragalvis padarė bent tris nusižengimus: pirmiausiai užėjo į privačią teritoriją, po to įlindo ir svetimą automobilį ir galiausiai pasisavino ne jam priklausantį telefono aparatą. 

„Lietuvos draudimo“ konsultantas taip pat pateikė labai rimtą dvejonę, o kaip jam žinoti, kad to telefono aš tiesiog nepamečiau. Vėl, deja, negelbėja situacijos, kad vagis jau yra sugautas ir prisipažino perėmęs naudojimąsi mano mobiliuoju. 

Įvykis kaip ir 100 proc. realus, na bet turto aš gi nesaugoju. Aš ir televizoriaus į seifą neužrakinu, o jeigu viską užrakinčiau, tai gal ir to draudimo turtui tada nesidaryčiau.
 
Ir atsargiai, nes čia slypi dar gilesnė mintis. Kaip man paaiškino tas pats konsultantas, jeigu vidury dienos būsite savo name, nueisite į šiltnamį nusiskinti pomidoro ir tuo metu koks nepažįstamas praeivis nuo koridoriaus komodos pasiskolins jūsų telefoną, draudimas taip pat to nekompensuos, nes jūs, būdamas savo namo kieme, neužrakinote durų ar palikote atvirą langą į lauką, vadinasi, nesaugojate savo turto. 

Taip kad, visi mes iš tikrųjų ir kelyje, ir namuose esame pliki. Domėkitės, kokią katę perkate maiše.

***

„Lietuvos draudimo“ Turto draudimo portfelio valdytoja Audronė Vaitkevičiūtė pakomentavo skaitytojos atvejį.

„Jis buvo nuodugniai išnagrinėtas ir pripažintas nedraudžiamuoju todėl, kad mobilusis telefonas, kurį neteisėtai pasisavino svetimas asmuo, buvo paliktas atrakintame automobilyje nepaliekant jokių įsibrovimo žymių.

Būsto draudimo atveju mes apdraudžiame turtą nuo plataus spektro rizikų, kurios apima ugnies, gamtos jėgų, vandens padarytus ar vagystės metu patirtus nuostolius. 

Sudarydami sutartį su klientu mes įsipareigojame atlyginti draudžiamųjų įvykių metu patirtus nuostolius, savo ruožtu klientas įsipareigoja rūpintis savo turto būkle ir atitinkamo lygio turto apsauga.

Vagystė, įvykdyta iš draudėjui priklausančio būsto ar automobilio, draudžiamuoju įvykiu laikoma tada, kai yra neteisėto įsibrovimo žymių, o įvykis laiku užregistruojamas policijoje. 

Jei draudėjas dėl kokių nors priežasčių nepasirūpina tinkamai apsaugoti savo turtą, pavyzdžiui, išeidamas iš namų palieka atviras duris ar prie parduotuvės palikęs automobilį jo neužrakina, tokiu atveju įvykdyta vagystė nėra laikoma draudžiamuoju įvykiu. 

Ši nuostata yra aiškiai apibrėžta mūsų su draudėjų sudaromose sutartyse, kaip jau minėta, jas pasirašydami klientai įsipareigoja užtikrinti tam tikro lygio savo turto saugumą. Tokios pačios praktikos laikosi tiek Lietuvos rinkoje, tiek užsienyje veikiančios draudimo bendrovės.

Kaip tai apibrėžta „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo taisyklėse:
Draudžiamasis įvykis: vagystė su įsibrovimu į automobilį, kai įsibrovus į užrakintą automobilį, teisėtai valdomą Jūsų ar Jūsų šeimos nario, pavagiamas jame esantis užrakintas namų turtas (taikoma  tik  tais  atvejais,  jei Jūs  pasirenkate standartinį arba maksimalų namų turto draudimo variantą). 

Nedraudžiamasis įvykis: neatlyginami nuostoliai už namų turto daiktus, jei nėra nustatyti įsibrovimo į automobilį požymiai.

Tokiais atvejais, jei ikiteisminio tyrimo metu yra nustatomi nusikaltimą (vagystę) galimai įvykdę asmenys – nukentėjusieji turi pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš jų. Apgailestaujame, kad p. Linai teko susidurti su šia nemalonia situacija.

Siekiame, kad mūsų draudimo apsauga būtų vertinga ir naudinga mūsų klientams. Visada kviečiame kreiptis klientus, turinčius klausimų dėl draudimo sąlygų ir jų galiojimo, esame pasirengę nuodugniai jas paaiškinti kiekvienam besikreipiančiajam“, - komentavo Turto draudimo portfelio valdytoja A.Vaitkevičiūtė.