Norėjo palaiminti žiedus
Nepaisant to, labai norėjau, kad vestuvių dieną mūsų žiedus palaimintų kunigas. Esu kilusi iš religingos šeimos, todėl man ir mano šeimai tai labai svarbu. Tai žinodamas mūsų sąjungai suteikti sakralumo norėjo ir mano būsimas vyras.
Žinau, kad ne visi kunigai sutinka palaiminti jau išsituokusius žmones, todėl pasiteiravome draugų rekomendacijų.
Viena bičiulė patarė kreiptis į vieną dvasininką, kuris galėtų palaiminti mūsų santuoką, nes ir pati yra dalyvavusi vestuvėse, kuriose jis tuokė išsiskyrusius jaunavedžius.
Labai apsidžiagiau, buvau praktiškai įsitikinusi, kad jei jau kažką sutuokė, tai tikrai palaimins mūsų žiedus. Maniau, kad liks sutarti tik dėl tinkamos datos ir, žinoma, kainos...
Žodžiai pravirkdė
Todėl ilgai nedelsusi nekantraudama paskambinau rekomenduotam kunigui ir išdėsčiau savo istoriją bei pasiteiravau, ar jis galėtų palaiminti mūsų naujo gyvenimo pradžią simbolizuojančius žiedus. Man net ašaros pradėjo kauptis, kai išgirdau kunigo žodžius.
Pasimečiau. Kokią sekundę tylėjau, nurijau gerklėje stovintį gumulą. Patikslinau, kad neprašau suteikti mums Santuokos sakramento. Prašau tik palaiminti žiedus. Tačiau tai, atrodo, tik dar labiau supykdė Dievo tarną. Jis dar kartą pakartojo savo žodžius ir paskubėjo atsisveikinti tarsi su kokia išmaldos prašytoja .
Padarė klaidą paskambinę?
Vyro santuoka iširo daug metų prieš mums susitinkant. Tai įvyko jų abiejų sutarimu. Dabar jie abu kuria laimingus gyvenimus su kitais žmonėmis. Tačiau po šio pokalbio aš kažkodėl vis tiek jaučiausi kalta, tarsi šiuo prašymu ardyčiau jų šeimą. Tokie žodžiai labai žeidė. Jaučiausi apgailėtinai, siaubingai pažeminta.
Po šio pokalbio verkiau dvi dienas. Suprantu, kad tokios katalikų bažnyčios dogmos, kurių uolūs Dievo tarnai nepamina.
Bet juk kunigai laimina naujas parduotuves, automobilius ir vasarnamius. Kodėl negali palaiminti dviejų žmonių žiedų? Juo labiau, kad draugai patys dalyvavo to kunigo sutuoktos poros vestuvėse.
