Susigundė draudimu
2013 metų rugsėjį savo pilnametį sūnų nusprendžiau apdrausti metiniu draudimu nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Pažįstamo draudimo brokerio pasiteiravau, ar galėtų šiuo klausimu padėti. Jis nudžiugo ir pasiūlė susitikti. Nuėjome į susitikimą kartu su sūnumi ir išgirdome kitą brokerio pasiūlymą.
Girdi, metinis draudimas – tai pinigų išmetimas į balą! Jauną vyruką, anot jo, geriausia apdrausti investiciniu gyvybės draudimu. Kadangi aš, mama, mokėsiu draudimo įmokas, gausiu GPM lengvatą – kasmet susigrąžinsiu 15 proc. nuo sumokėtos sumos. Per draudimo laikotarpį susikaups apvali suma – sūnui bus puiki finansinė paspirtis! O jeigu jam nutiktų kokia bėda – trauma, nelaimingas atsitikimas ar panašiai, bus dar ir piniginė išmoka!
Netrukus prisistatėme pas šio brokerio kolegę Kauno centre įsikūrusiame banke. Priėmė maloni ponia. Aš dar svarsčiau, abejojau, tačiau „lakštingala“ pradėjo čiulbėti lygiai taip pat, kaip ir brokeris. Esą vienintelis geriausias draudimas – tai investicinis gyvybės draudimas!
Buvau girdėjusi, kad pasirašius tokią draudimo sutartį daug kainuoja jos administravimas, o ir investicijos gali būti „minusinės“. Tačiau ponia „lakštingala“ patikino, kad galima pasirinkti nerizikingus fondus, ir nors sukaupta bus mažiau, bet „pliusas“ – garantuotas!
Banko atstovė akimirksniu paruošė kažkokį dokumentą pasirašyti, o draudimo liudijimą ir taisykles pranešė atsiųsianti vėliau, paštu.
Šventai ja patikėjau. Draudimo liudijimą su visais kitais dokumentais (Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų bei Papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisykles) maždaug po savaitės radau pašto dėžutėje. Tačiau tada net nesigilinau, kas tuose popieriuose parašyta. Juk banko darbuotoja, regis, viską paaiškino. Ir tvarkingai mokėjau įmokas…
Yla iš maišo
Prieš porą mėnesių kolegė darbe pasiguodė, kad „draudikai ją apkniso“. Pasidomėjau – kas, kada, kaip? Pasirodo, po dešimties metų ji norėjo nutraukti kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, bet jai buvo pasakyta, kad tokiu atveju teks grąžinti tuos nelemtus 15 procentų nuo visos įmokėtos sumos, nes ją susigrąžinusi per GPM lengvatą! Tai kokia čia lengvata, jei valstybė ją atsiima? O man banko „lakštingala“ anuomet suokė, kad po dešimtmečio jokių „15 procentų GPM“ grąžinti nereikės!
Susisiekiau su banko vadybininke, kuri administravo mano draudimą, ir pasiteiravau, kaip bus mano atveju. Ji man mįslingai atsakė, neva yra „visokių niuansų“. Taip sakant – papildomų sąlygų. Viena jų – reikia, kad nutraukiant sutartį anksčiau laiko, iki pensijos man būtų likę ne daugiau kaip 5 metai – tada nereikėtų tų 15 proc. GPM grąžinti (deja, to nebus, esu jaunesnė). Ir dar kažką ilgai aiškino „žongliruodama“ specifiniais terminais – nesu finansininkė, nelabai ir supratau.
Nemokamų pietų nebūna!
Paklausiau jos tiesiai šviesiai – kiek šiai dienai pagal mano sutartį yra sukaupta lėšų. Paaiškėjo, kad per 3 metus ir 7 mėnesius esu sumokėjusi beveik 1900 eurų, o sukaupta… apie 1400! Kodėl tiek mažai, jei banko atstovė kadaise patikino, kad mano pinigai bus patikimai investuojami ir suma kasmet augs? Kur čia augimas? Vadybininkė keistai dėbtelėjo į mane ir atrėžė: „O ko jūs tikėjotės? Nemokamų pietų nebūna!“
Pasirodo, vien už sutarties administravimą iš mano įmokų kasmet buvo nuskaičiuojama po kone 150 eurų! Ne gana to, kaip buvo pasakyta, ir „nerizikingi fondai“ nėra tokie nekalti – vienu metu jie gali dirbti „su pliusu“, o kitu – nuostolingai, ir visi „pliusai“ nueis perniek. Vadinasi, tikėtis kaupiamos sumos augimo gali tik naivuolis!
Sumoku daugiau, atgaunu mažiau
Mintyse suskaičiavau, kad pagal mano sutarties sąlygas (kas mėnesį moku 43,44 euro) per 10 draudimo metų sumokėčiau per 5200 eurų. O kokios išmokos tuomet galėčiau tikėtis?
Vadybininkė atsivertė kažkokias lenteles ir parodė – jau su „kaupimo prieaugiu“ (jei bendrovė per tą laiką nebankrutuotų, o investicijos būtų nenuostolingos!), gaučiau tik… 3960 eurų išmoką! Ai, dar 15 proc. GPM lengvata, kurią jau būčiau susigrąžinusi – pridėkime prie šios sumos 780 eurų. Bet vis tiek galai nesueina – sumokėčiau 5212, o atgaučiau apie 4700 eurų. Jei dar įvertinsime infliaciją per tuos 10 metų, vargu ar susidarytų pusė to, kiek būtų įmokėta!
Sakysite, pamiršau paminėti, kad gaučiau pinigų, jei sūnui per tą laiką kas nutiktų? Kas žino, gal ir nieko nenutiktų – tada jokių išmokų nebūtų. O jei, neduok Dieve, kokia nelaimė, dar neaišku, kaip tą išmoką pavyktų išsireikalauti.
Tokia abejonė kilo, kai dabar, suabejojusi draudimo nauda, įdėmiai perskaičiau draudimo taisykles. Pasirodo, yra begalė kabliukų, kai įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Pavyzdžiui, jei sūnus susižalotų „pavojingai leisdamas laisvalaikį“, kaip antai su skraidykle, jėgos aitvaru ar parašiutu; jei nukentėtų nardydamas, plaukdamas plaustais, slidinėdamas nuo uolų, lenktyniaudamas su kita transporto priemone ir t.t.
Nedraudiminiai įvykiai yra ir nelaimė skrendant lėktuvu, karo, karinio perversmo, ypatingos padėties metu (net jeigu karas nepaskelbtas – būtent taip taisyklėse ir rašoma!!!), trauma masiniuose neramumuose ar riaušėse, nukentėjus dėl radioaktyvaus spinduliavimo ir pan. Taigi nedraudžiamųjų įvykių – gyva galybė, todėl labai tikėtina, kad draudikas pradėtų kabinėtis, kad tik nereiktų mokėti draudimo išmokos (žinau ne vieną tokį atvejį).
Beje, labai mįslingai rašoma ir apie tai, kad įvykis – nedraudžiamasis, jei nukentėta vartojus toksinių medžiagų, norint apsisvaiginti. Juk tokioms medžiagoms gali būti prilygintas ir alkoholio vartojimas, ir jei apdraustas žmogus, pavyzdžiui, vežamas namo iš draugo gimtadienio išgėręs nors kiek alkoholio pateks į avariją ir susižalos, panašu, kad toks įvykis irgi būtų pripažintas nedraudžiamuoju! Juk buvo neblaivus! Todėl – jokios išmokos! Be to, jei susirgęs ar nukentėjęs pavėluosi apie tai pranešti – irgi išmokos neskirs!
Draudimo nuostoliai – akivaizdūs
Viską įvertinau ir nusprendžiau draudimo sutartį nutraukti. Geriau dabar mažiau prarasti, nei vėliau patirti daug didesnius nuostolius.
Ir štai įdomiausias dalykas. Mane konsultavusi vadybininkė paskaičiavo ir pranešė, kad per 3 metus ir 7 mėnesius sumokėjusi beveik 1900 eurų, o sukaupusi apie 1400 eurų, atgausiu dar mažiau! Nes, pirma, iš šios sumos bus išskaičiuotas 15 proc. GPM, nes jį susigrąžinau, o, antra, yra dar kažkoks „sutarties nutraukimo mokestis“, kurio dydis – 290 eurų! Jei 15 proc. išskaitą dar galima suvokti, tai 290 eurų „sutarties nutraukimo mokestis“ – grynas banko draudimo bendrovės lupikavimas! Pasirašant sutartį banko „lakštingala“ apie tokį mokestį neužsiminė nė žodeliu! Taigi, per draudimo laikotarpį sumokėjau 1900 eurų, o atgavau 970. Mažiau nei pusę. Kaip matote, tikrai „apsimoka“ draustis!!!
Banko atstovė įrodė, kad esu kvailė
Pyktelėjusi, kad pasirašant sutartį man nebuvo išaiškinti visi draudimo minusai ir nebuvo laiku pateikti visi dokumentai (juos atsiuntė paštu po savaitės), banko draudimo bendrovei pareiškiau pretenziją.
Vėlgi, ypatingai maloni klientų aptanavimo vyr. vadybininkė manęs daug klausinėjo, aiškinosi, ir galiausiai parašė atsakymą. Jame pabrėžiama, kad pasirašydama sutartį aš savo parašu patvirtinau, kad su draudimo taisyklėmis esu susipažinusi, taisykles ir jų priedus gavau, taisyklės buvo išaiškintos bei aiškios, o draudžiamieji įvykiai jose aprašyti (nesvarbu, kad tas taisykles gavau, kaip minėjau, po savaitės).
Dar man buvo paaiškinta, esą sutarties nutraukimo metu man buvo pasakyta, kad nutraukiant sutartį teks grąžinti 15 proc. GPM lengvatą, be to, man išmokamas tik tam tikras procentinis dydis nuo sukauptos sumos, kuris numatytas draudimo liudijimo priede (ten labai gudriai pateikta – ne išmokamos sumos dydis procentais nuo įmokėtos sumos, nutraukiant sutartį anksčiau laiko, o… „Pagrindinio investicinio atidėjimo procentas“.
Suprask, žmogau, neturintis specialaus buhalterinio – finansinio išsilavinimo, ką reiškia tas „atidėjimo procentas“. Pagal šį priedą draudimo sutartį nutraukiant ketvirtaisiais metais – man tepriklauso 79,46 proc. nuo sukauptos (ne įmokėtos) sumos!
Dar man buvo paaiškinta, kad jei sutartį būčiau nutraukusi ne anksčiau kaip praėjus 10 metų, GPM 15 proc. išskaita man nebūtų taikoma. Tačiau tik tuo atveju, jei... išmokos gavėjas būtų jaunesnis negu 26 metų! Kaip minėjau, apdraudžiau pilnametį sūnų, todėl niekaip neįmanoma pasiekti, kad po 10 metų jis būtų jaunesnis negu 26 metų. Argi tai ne žmonių mulkinimas?
Laiško pabaigoje – „norime jus patikinti, kad UAB (...) siekia savo klientams teikti kokybiškas paslaugas“ ir prierašas, kad tikisi mano supratingumo. Pasityčiojimas, ir tiek.
Būkite atsargūs!
Taigi, nieko nekaltinu – pati buvau kvailė, patikėjau banko „lakštingalos“ trelėmis, o reikėjo visų dokumentų, priedų ir taisyklių pareikalauti ir kruopščiai viską išstudijuoti dar iki sutarties pasirašymo. Ir bent jau man būtų tapę aišku, kad nuo draudikų reikia bėgti kuo toliau.
Todėl ir noriu, kad iš mano klaidų pasimokytų kiti. Tie, kurie ketinate draustis investiciniu (kaupiamuoju) gyvybės draudimu, labai gerai pagalvokite, ar verta, ir būtinai susipažinkite su draudimo taisyklėmis ir su jose išvardintais nedraudžiamaisiais įvykiais.
Taip pat pasidomėkite, kokios sumos galėtumėte tikėtis, jei sutartį nutrauktumėte jai nepasibaigus. Vertėtų paprašyti, kad visą šią informaciją draudikas pateiktų raštu – tada jis bent negalės nutylėti to, kas svarbu apsidraudžiančiam asmeniui, ir ką linkusi gudriai nutylėti draudimo bendrovė. Kad vėliau, kaip nutiko man, nereikėtų skaičiuoti, kiek nuostolių draudimas atnešė...
