Siūlau pasitikrinti, nes tikrai surasite staigmenų. Taip nutiko bent jau man. Kartą visiškai atsitiktinai nusprendžiau prasivalyti savo šiukšles virtualiame pašte. Užsukau į „brukalu“ pažymėtų laiškų dėžutę ir supratau, kad tą akimirką atvėriau Pandoros skrynią.
Netikėtas radinys
Ten manęs laukė neperskaitytos kelios dešimtys laiškų. Akis iškart perbėgo per paskutinius. Juos rašė man visiškai nepažįstama mergina iš Rusijos bei dar keli rusakalbiai vyrai. Pamaniau, kad turbūt laiškuose bus pažerti komplimentai ir pasiūlymai draugauti. Tačiau oj kaip klydau...
Rusės laiškai buvo pagiežingi, su gausybe keiksmažodžių ir įžeidimų, netgi prakeiksmų, adresuotų man! Norėdama geriau susigaudyti situacijoje, pradėjau įdėmiai skaityti nuo pirmų laiškų, kurie buvo išsiųsti prieš gerą pusmetį.
Pasirodo, kad man parašė vieno vaikino sužadėtinė. Su juo susipažinome su draugais atostogaudami Ispanijoje. Tąkart jis buvo gana neblaivus, tačiau draugiškas. Pats rodė iniciatyvą susipažinti ir pabendrauti. Mano kompanija taip pat buvo linksma ir draugiška, todėl turistą iš Rusijos priėmėme svetingai.
Bendravome su juo visą vakarą. Netgi nuotrauką prie kaktuso pasidarėme. Po to kažkuris kažkuriam tą nuotrauką nusiuntėme per socialinį tinklą. Įdomu tai, kad vaikinas visą vakarą skundėsi savo pikta sužadėtine, kaip jį po eilinio kivirčo aptalžė ir išvijo iš viešbučio.
Kadangi mokėjau rusiškai, man klausytis apie nelaimėlio santykius iš visos kompanijos buvo lengviausia, todėl daviau jam ne vieną patarimą, kaip reikia elgtis su moterimis. Grįžus iš kelionės dar apsikeitėme keliais laiškais. Vaikinas užsiminė labai norintis aplankyti Lietuvą ir naują pažįstamą, tačiau ši mintis taip ir liko tik mintimi.
Skyrybų kaltininkė
Pasirodo, tuos laiškus ir nuotraukas aptiko to vaikino sužadėtinė. Ji parašė man graudų laišką apie jų sudėtingus santykius ir paprašė jų neardyti. Tiesiog paklausė, ar tarp mūsų tą vakarą Ispanijoje kas nors buvo.
Kadangi išsiųstų laiškų ir akyse nemačiau, nes jie tiesiu taikymu nukeliavo į „brukalus“, rusaitė tylą suprato kaip atsakymą. Antrame laiške ji dar kartą pakartojo savo klausimą – tik šįkart griežtesniu tonu. Mergina reikalavo pasakyti, ar tarp mūsų buvo intymus bendravimas ir jos sužadėtinis buvo jai neištikimas.
Iš mano pusės, žinoma, vėl atskriejo tyla. Tuomet į mano pašto dėžutę pradėjo belstis laiškai su maždaug tokiu turiniu: „Tyli, vadinasi kažkas buvo!“ „Tu sugriovei mano šeimą ir santykius!“ „Mes atšaukėme vestuves“, „Būk prakeikta“. Visą kitą laiškų turinį sudarė rusiškų keiksmažodžių ir įžeidinėjimų pliūpsniai.
Savo slaptoje laiškų dėžutėje radau dar ir kelis nepažįstamų vaikino laiškus, kuriuose jie piktinasi, kad sugrioviau jų sesers laimę. Nepažįstami vaikinai mane taip pat dėjo į šuns dienas ir keikė dar negirdėtais keiksmais.
„Meilužės“ atsakymas
Kadangi už mano nugaros prieš gerą pusmetį siautė tokios jausmų audros, jaučiau pareigą merginai atrašyti. Paaiškinau, kad negavau jos laiškų ir tarp manęs ir jos vaikino nieko nebuvo. Atpasakojau visą situaciją.
Mergina baisingai susigėdo, puolė atsiprašinėti, prašė suprasti. Pasirodo, jos vaikinas dažnai rašo nepažįstamoms merginoms ir joms merginasi, dėl to jau ne kartą buvo nutrūkę jų santykiai. Todėl ji tapo beprotiškai pavydi ir įtari kiekviename žingsnyje.
Palinkėjau jai stiprybės ir sėkmės. Tačiau giliai širdyje norėjau, kad ji nesusitaikytų su savo sužadėtiniu, nes kiekviena, net ir pati pavydžiausia moteris, verta geresnio vyro.
