Iš pirmo žvilgsnio situacija atrodo beveik juokinga, kaip iš anekdoto, bet kai susimąstai apie šiuolaikinių merginų požiūrį į tarpusavio santykius, pasidaro ne taip linksma. Pinigai ir dovanos valdo, meilė – į šiukšliadėžę.
Su seserimi užėjome į saloną, prekiaujantį mobiliaisiais telefonais ir jų priedais. Kol ji apžiūrinėjo lentynas, aš stovėjau nuošalyje. Šalia manęs sukinėjosi dvi merginos, iš pažiūros dar nebaigusios mokyklos, nors sunku tiksliai pasakyti.
Abi jau gerokai paturbintos. Ryškus makiažas, oranžinė oda, priaugintos blakstienos, žodžiu, aukšta klasė.
Kadangi salonas visai mažutis, nenorom išgirdau, kaip jos kalbasi tarpusavyje.
„Va, šitokio noriu Valentino dienai, – viena panelytė bakstelėjo į tikrai nepigų telefono modelį. – Aš, būdama dirbanti studentė, už tiek ramiai pragyvenu pora mėnesių, užtenka ir būtiniausioms reikmėms, ir pramogoms. Tad suma už šį žaisliuką tikrai nemaža.“
„O jeigu nepadovanos?“ – paklausė antra panelytė.
„Tada tegul p...sa nach..., kam jis man reikalingas!“ – atkirto ji tiesiai šviesiai, be jokių užuolankų. Trumpai ir aiškiai.
Jei panelę pradžiugins brangiu žaisliuku, tada viskas tvarkoje. Galima ir toliau tęsti santykius. Nepadovanos, tegul... Bet jūs ir iš pirmo karto viską supratote.
Susižvalgėm su seserimi. O ką čia pridursi, viskas ir taip aišku. Panelytės nuo jaunų dienų puikiai susigaudo kaip elgtis, kad gautum viską, ko užsigeidi. Ir jos tikrai ne vienintelės tokios.
Sesuo paskui pajuokavo, kad mes, pasirodo, visai nemokam gyventi...
Daug bendrauju su jaunimu ir man toks merginų požiūris į santykius tikrai ne naujiena. Nebesuskaičiuoju, kiek kartų esu girdėjusi iš „niolikinių“ mergaičiukių frazę, kad „vaikinas turi dėl savo panelės padaryti viską“.
Tiesa, kai pasikalbi, pamatai, kad tą „viską“ jos supranta gana savotiškai – vaikinas turi dovanoti gėles, kad galėtų jų nuotraukomis pasidalinti socialiniuose tinkluose. Lai pamačiusios už tave didesnį rožių šūsnį draugės iš pavydo nusigraužia nagus.
Vaikinas privalo nešti dantyse dovanas – kuo brangesnes, tuo geriau. Vaikinas turi apmokėti visas panelytės pramogas ir užgaidas. Jei vaikinas per pirmąjį pasimatymą neapmoka merginai sąskaitos ir neturi apynaujo BMW – jis nevykėlis, su kuriuo neverta prasidėti.
Jei koks vaikinas pabando prabilti apie tai, kokios sumaterialėjusios yra šių laikų panelės ir, pavyzdžiui, apie tai parašo, tuoj pasipila komentarai: „Susirask darbą, užsikalk babkių neverkšlenęs ir tada visos panelės bus tavo“. Tarp kitko, tai siūlo merginos.
Vienas geras mano draugas, tikrai ne budulis, nesenai išsiskyrė su savo mergina, kurią labai mylėjo. Kai apie tai išsikalbėjome, jis prisipažino, kad pavargo būti išnaudojamas.
Iš pradžių į merginos kaprizus nekreipė dėmesio, bet vėliau tai pasidarė nepakenčiama. Jis privalėjo dėl santykių padaryti viską – uždirbti pinigų, linksminti ją, apiberti dovanomis, o ji tik leidosi popinama ir mylima.
Negavusi geidžiamo niekučio užsiraukdavo savaitei. Vis pjaudavo dėl to, kad reikėtų geresnės mašinos. Ekonomiškas nedidukas automobilis, kuriuo buvo vežiojama – ne lygis. Paduok prašmatnų limuziną odiniu salonu...
Vis prikišdavo savo geriau įsitaisiusias drauges, kurioms jų vyrai nuperka viską pasaulyje ir dar daugiau.
Pasiklausiusi tokių išpažinčių su savo požiūriu į santykius ir gyvenimą jaučiuosi tikra seniena. Man kur kas svarbiau turėti gerą išsilavinimą ir užsidirbti pačiai nei laukti, kol kažkas atneš gerą gyvenimą ant lėkštutės.
Abejingai praeinu pro rožiniais ir raudonais Valentino dienos niekučiais nukrautas lentynas. Gal esu beviltiškai senamadiška, bet man reikia visiškai kitokios šilumos.
Iš savo vaikino nereikalauju nei gėlių, nei dovanų. Noriu, kad jis būtų ištikimas ir nuoširdus.
Pati stengiuosi jį pradžiuginti kiekvieną dieną. Yra daugybė mielų ritualų, kurie kainuoja tik lašelį pastangų, bet padaro gyvenimą šviesesnį ir gražesnį. Geras žodis, apsikabinimai, prisipažinimas, koks jis man svarbus, ir iš anksto užplikyta arbata, kai lauke pleškina žvėriškas šaltis.
Mačiau tokį pavyzdį iš savo puikiai sutariančių tėvų ir pati noriu šitaip gyventi.
Žinoma, net tokiu atveju santykiai gali nutrūkti. Nesu naivi, bet rami dėl vieno dalyko – bent jau liksiu su išdidžiai iškelta galva. Žinosiu, kad niekada nebuvau išlaikytinė, kad abu stengėmės lygiomis dalimis.
O merginoms, kurios tik reikalauja ir tikisi, kad bus dievinamos vien dėl to, kad gimė panelėmis ir nuo mažumės žiūri į vyrus kaip bankomato ir vibratoriaus hibridą, norėjau pasakyti – neverkit, kokie visi vyrai kiaulės.
Pačios tokių ieškote, pačios tokius randate, pačios santykius matuojate dovanomis ir pinigais.
