Tada gydytoja mus nusiuntė į ligoninę. Ten apžiūrėjo, padarė kraujo tyrimą, sako, reikia antibiotikų. Paguldė, kol būklė pagerės.
Sakiau daktarei, kad vaikas nėra antibiotikų gavęs, iki tol neprireikė – gal reikia tyrimą atlikt, ar nėra alergijos vaistams? Bet daktarė patikino, kad nėra reikalo.
Po poros dozių leidžiamų antibiotikų sūnus pasidarė silpnas, pradėjo visas raudonuoti ir tinti, ištino veidas, užtino akys ir sunkiai kvėpavo. Išsikviečiau daktarę į palatą, su ja dar ilgai teko ginčytis, kad tai gali būti alerginė reakcija, reikalavau, kad vaikui duotų vaistų nuo alergijos. Gydytoja tikino, kad reikia laukti ryto ir kartoti kraujo tyrimus, kad tai infekcija.
Sūnaus būklė buvo bloga. Galvojau, kad vaikas ryto nesulauks, daktarė budėjo palatoj prie vaiko iki ryto, sakė, veš į Klaipėdą, jei negerės.
Ryte kiek pagerėjo, neleidau leisti antibiotikų, reikalavau tyrimo dėl alergijos vaistams. Išsireikalavau – nenoriai, bet sutiko. Atsakymai bus kitą dieną. Teko reikalauti, kad vaikui iki tol neleistų antibiotikų.
Pati nuėjau į vaistinę, pasitarusi su vaistininke nupirkau vaikui vaistų nuo alergijos, sugirdžiau, ir po pusvalandžio vaikui pradėjo gerėti.
Sulaukėm kraujo tyrimo atsakymo: vaikas alergiškas visai penicilino grupei. Susiskambinau su šeimos daktare, Klaipėdos ligonine ir poliklinika. Paprašiau siuntimo į Klaipėdą. Daktarė perskambino po pietų, kad gali mus priimti, savavališkai pasiėmiau vaiką iš ligoninės ir nuvežiau į Klaipėdą.
Mus siuntė pas alergologę, tada pas neurologę, pas pediatrę, tada echoskopiją padarė. Išvados – vaikui sunki alerginė reakcija, dėl vaistų ištino kepenys. Darė tyrimą, kokius vaistus gali vartoti.
Penkias dienas gulėjom Klaipėdos vaikų ligoninėje. Kai išleido, grįžom pas alergologę ir gastroenterologę. Jos sudarė mitybos planą, nes dėl ištinusių kepenų pusę metų negalėjo valgyti nieko kepto, rūkyto, aštraus ir t.t.
Prireikė pusmečio, kol vaikui praėjo penicilino padaryta žala. Tai va tokia mano sūnaus pažintis su antibiotikais.
