Asmeniniame verslininko gyvenime ne viskas taip gražu – po keturiolikos bendro gyvenimo metų Ugnių paliko žmona Jurgita. Vyras pats prisipažino, kad žmona pavargo nuo verslininko mėgstamų vakarėlių, Ugnių supančių merginų, jo gyvenimo būdo.
Kol kas Ugnius vienišas, visa galva paniręs į verslą, tačiau jaučia žmogiškos šilumos trūkumą ir norėtų naujos gyvenimo partnerės. Tiesa, turi ir reikalavimų sąrašą būsimai žmonai – rami, nepavydi, nepykstanti dėl vakarėlių, nepriekaištaujanti dėl vėlyvo grįžimo į namus.
Lietuvaitėmis Ugnius nusivylė, todėl dabar pusiau juokais, pusiau rimtai žadėjo nuotakos ieškoti Ukrainoje. Esą lietuvės pasidarė savanaudiškos, nerūpestingos, per mažai atsidavusios šeimai. O štai slavės jau kitokios – jos mielesnės, švelnesnės dvasingesnės, lipšnios meilios, labiau rūpinasi vyrais. Ne veltui jo draugai verslininkai vis dažniau ieškosi sau širdies draugės Ukrainoje ar Rusijoje.
Paklausiau, ką kalba verslininkas, ir pagalvojau, kad tik Ugnius nenudegtų nuo kokios dvasingos slavės. Vienas artimas draugas jau nusvilo su tokia santuoka, iki šiol negali išsilaižyti žaizdų.
Jis taip pat buvo verslininkas, nors pajamos nei iš tolo neprilygo U.Kiguolio pajamoms, bet gyvenimu nesiskundė. Uždirbdavo pakankamai. Pirmoji jo santuoka taip pat iširo dėl panašių priežasčių. Vieną dieną žmona, neištvėrusi nuolatinių savo brangiausiojo gastrolių ir kitų moterų, pamojo jam rankele ir pradėjo skyrybų procesą.
Po šito jis liko gerokai apipešiotas finansine prasme ir piktas ant visų Lietuvos moterų. Net apibūdindavo jas panašiai – pasikėlusios, nešeimyniškos, nesugeba pasirūpinti vyru, kelia scenas tuščioje vietoje, nors apie jo meilės žygius skambėjo visas miestelis, kuriame jie gyveno.
Po kurio laiko draugas pusmečiui išvažiavo į Rusiją ir grįžo iš ten ne vienas. Parsivežė nuotaką, kurią sutiko viename Sankt Peterburgo klube. Mergaitė tikrai buvo graži, akių neatitrauksi. Pasak jo, dar ir kuklutė, švelnutė, niekada nepriekaištavo ir nekėlė scenų.
Draugas, gavęs tokį lobį, netempė gumos. Pasipiršo, juodu susituokė. Kurį laiką net springdamas gyrėsi, kokia nuostabi jo jaunoji žmona. Ir vis lygino su lietuvėmis. Pasak jo, rusaitė neišlepinta, išsilavinusi ir visą laiką linksma, nevaikšto po namus užsiraukusi. Supranta jį taip, kaip niekas kitas, niekada nepriekaištauja ir nekelia balso. Švelni, meili, lovoje tikra ugnis... Nepalyginsi su frigidiškomis lietuvėmis barakudomis.
Šita idilė tęsėsi lygiai tiek, kiek jam sekėsi verslas. Vos tik prasidėjo pirmosios problemos, rusaitė tuoj pat parodė tikrąjį savo veidą. Iš pradžių tai buvo menki kaprizai, nekalbadieniai, vėliau peraugo į atvirus skandalus ir nesiskaitymą.
Jaunoji žmona išlėkdavo su draugėmis į klubą ir negrįždavo iki ryto. Staiga pradėjo pastebėti vyro neištikimybę, nors anksčiau nesakydavo nei pusės žodžio. Ne kartą dėl to yra puolusi draugą kumščiais, paleisdavo į darbą ir aštrius nagučius, jis vaikščiodavo kaip subraižytas įsiutusios katės.
Galų gale, kai pinigai visiškai išseko, baigėsi ir meilė. Kol vyras lakstė per bankus ir pažįstamus, ieškodamas pinigų, gelbėdamas skęstantį verslą, jaunoji žmonelė internete susirado turtingą vokietį ir iššvilpė pas jį, kad vėl galėtų suokti apie meilę.
Noriu pasakyti, kad jokia save gerbianti moteris nesutiktų būti su vyru, kuris kelia jai tokias sąlygas – sėdėk namuose, lauk manęs, o aš ką norėsiu, tą ir darysiu. Neignoruos būriais besisukiojančių moterų, nevaidins, kad yra viskuo patenkinta ir nuolanki. Net jei labai myli, prieš tokius dalykus tiesiog negali visą laiką užmerkti akių. Pratrūksi anksčiau ar vėliau.
O jei moteris mato, kad turtingas vyras jai neištikimas ir niekada dėl to nepriekaištauja, nekelia pretenzijų, savaime aišku, kad ji su tuo vyru tik tol, kol jis turi pinigų. Baigsis pinigai, baigsis ir meilė bei pakantumas vyro nuodėmėms.
Barakudos ir Afrikoje barakudos. Reikia apsispręsti, ko nori, – šeimos ir mylinčios moters ar gastrolių. Ne tautybė čia esmė.
