Man reikėjo greitai pasiruošti renginiui ir ta proga norėjau pasikeisti. Kurį laiką buvau tamsi, o panorau pasišviesinti plaukus dabar madingais pilkais blondiniškais tonais.
Nesitikėjau, kad visus plaukus pavyks taip kardinaliai pakeisti, todėl norėjau iš pradžių bent sruogelių. Mano kirpėja atostogauja, pokyčių norėjau greitai – kaip ir sakiau, turbūt pati kalta.
Prie namų Kauno centre buvę grožio salonai vietų neturėjo ir beveik netekusi vilties dar užėjau į tokią kamurkę – tarpuvartėje esančią kirpyklą net be pavadinimo. Prie jos tiesiog kabėjo apsitrynęs užrašas „Kirpykla“.
Įėjus mane pasitiko keistas kvapas ir manikiūrininkė su kirpėja. Kliento nė vieno. Pasakiau kirpėjai, ko noriu, parodžiau telefone nuotraukas su pavyzdžiais.
„Aha, padarysim, tik truputį kitaip. Čia tuose pavyzdžiuose tai aiškiai maišyti dažai. Aš dažų negaminu ir nemaišau, kokius turiu – tokius. Tai balinsim tiesiog tas sruogas iki ledo baltumo ir bus gerai“, – pasakė kirpėja.
Man tai nuskambėjo įtartinai, bet aš nieko nenusimanau apie dažymą, iki tol nesu buvusi šviesi, todėl pamaniau, kad turiu pasitikėti. Pasitikslinau, ar pavyks, kaip noriu.
„Jo jo, čia nėra ką kalbėt, bus toks šaltas atspalvis, jeigu ilgai laikysim, pamatysi“, – nuramino mane ji. Profesionalu juk reikia pasitikėti, maniau.
Esu mačiusi, kaip mano kirpėja dažydama sruogelėmis jas atskiria šukomis, vynioja į foliją... Čia nebuvo nieko panašaus. Man uždėjo polietileninę kepuraitę su skylėmis ir vąšeliu ėmė traukti per tas skyles sruogas. Kažkur girdėjau apie tokį būdą, tai neišsigandau. Iki kol nepamačiau, kad pusė sruogų kabo ištrauktos, o jų visų šaknys lieka po kepure.
Paklausiau, ar nereikėtų labiau ištraukti plaukų. „Nemokyk mokyto“, – man draugiškai atsakė.
Dažė žydrais miltukais, laikė ilgai. Laiko neskaičiavau, bet į kriauklę plauti galvos nusivedė žodžiais: „Einam, nes gal jau gana balta, paskui dar visai plaukai nukris.“ Manikiūrininkė (visą laiką skaičiusi žurnalą ir neatsiliepusi į skambantį kirpyklos telefoną) palydėjo mus juoku.
Kai plaukus išdžiovino, irgi būčiau juokusis, jeigu nebūčiau sustingusi. Buvau ne tik dryžuota, bet ir dėmėta. Žiūrėjau į veidrodį ir nuo savo pačios atspindžio jame net purtė.
Geltonavo stambios sruogos ir akivaizdžiai buvo matytsi „šeško dryžiai“ – prieš kokius 10–15 metų tokios sruogos buvo madingos. Jos nebuvo pilkos, ledo ar net baltos – buvo skaisčiai geltonos, kaip viščiuko. O kai kuriose vietose šaknys liko išvis nedažytos, todėl ten buvo matyti tamsūs apskritimai, dėmės.
Kai paklausė, kaip man atrodo, nieko nesugebėjau išspausti. Tik parodžiau į didelį plėmą priekyje ir paklausiau: „Kas čia per dėmė?“
„Nesureikšmink, užsišukuosi“, – patarė kirpėja ir dar parodė man, kur turėčiau perkelti sklastymą ir kaip sutvirtinti plaukus, kad jos nebūtų matyti!
Kaina buvo 17 eurų (palyginimui: mano kirpėja vien kerpa už 15, dažo už 30, neįsivaizduoju, kiek kainuotų sruogelės). Sumokėjau ir išėjau vis dar ištikta šoko. Dabar keikiu save, kad išvis mokėjau.
Beje, išeinant paaiškėjo, kas buvo tas keistas kvapas kirpykloje. Po manikiūrininkės staliuku pamačiau pradarytą brendžio butelį! Šventė moterys pirmadienį?
Iškart nuėjau į „Eurokos“, kuri buvo priešais kirpyklą. Nutariau nusipirkti tamsius dažus ir namie viską užlyginti atgal, nes oh my God. Ar dar reikia komentarų, išskyrus tai, kad pardavėja, mane pamačiusi, negalėjo sulaikyti juoko?
Tik parėjusi namo persidažiau. Aišku, plaukus susigadinau juodai, galiukai dabar trupa. Daugiau į tokias neaiškias vietas neisiu ir siūlau į tokias skyles neiti ir jums. Nebent norite šeško dryžių ir gepardo dėmių viename.
Galbūt ir Jūs nusigandote, kirpyklos veidrodyje pamatę savo „svajonių“ šukuoseną? O gal turite karčios patirties darant grožio eksperimentus namuose? Pasidalinkite savo pasakojimu. Jūsų laiško laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
