Vienoje rajoninėje ligoninėje susidūrėme su tuo pačiu. Šių metų balandžio mėnesį mano tėtis buvo paguldytas į terapijos skyrių, o po kurio laiko, ėmus dar labiau progresuoti ligai, tėvelį perkėlė į palatą, kurioje ligoniams yra įrengtas deguonies tiekimas.
Tai būtent ir atsitiko taip, kad tėvelis, atėjęs į tą palata, rado uždengtą kūną šalia esančioje lovoje ir visiškai nieko nepagalvojęs tiesiog užklotą atidengė.
Paskui jis juokavo. Sako, galvoju, va, kaimyną turėsiu, miega žmogus užsiklojęs taip, tai, sakau, atidengsiu.
Netrukus toje pačioje palatoje tėvelis mirė. Bet kol dar gyvas buvo ir kalbėdavome, tai jis juokaudavo, kad dabar ir jis išeis kaip tas žmogelis. Manau, tėčiui buvo sukrėtimas rasti mirusį, tik jis savyje tai laikė ir užsimindavo juokais.
Netikėjome niekas, kad taip greit jo neteksime, bet tėvelis visą tą laiką gyveno mintimi, kad tai mirtininkų palata.
Manau, personalas turėjo bent jau informuoti ligonį, kad palatoje yra mirusysis ir kad jis turi pagulėti porą valandų, nes tokia tvarka. O apskritai, manau, turėtų būti atskira palata mirusiajam palaikyti tas porą valandų. Jei jau mirė žmogus, jis neturi būti paliktas šalia dar gyvų.
Manau, jei jau ligonį atveža ar jis pats ateina prie deguonies, tai jau ir taip aišku, kad jo būklė bloga. Todėl jis neturėtų būti šalia mirusio ir būdamas sąmoningas kankintis, kad ir jo tas pats laukia.
Manau, tikrai gali ligoninėje atsirasti patalpa, kur būtų galima tas porą valandų palaikyti mirusįjį, artimiesiems pabūti su juo. Tik žmogiškumo reikia ir ūkiškumo.
