Štai kartą, mums su vyru persikrausčius į naują namą, ji sugalvojo, kad mūsų naujoje terasoje būtinai reikia patogių baldų. Vieną rytą išėję į lauką jau radome du augalotus vyrukus, iš sunkvežimio kraunančius kažkokius fotelius ir pufus. Pasirodo, mama sugalvojo, kad kaimynės iš dalių susistatantis „minkštas kampas“ lauke bus kaip tik.
Žinoma, reikėtų paminėti, kad virš terasos dar nebuvome įrengę stogo ir tai planavome daryti tik kitąmet. Po pirmo lietaus ant šio baldo nebuvo įmanoma sėdėti... Nenorėjome jos įžeisti, tad palikome, kaip yra. Atlaikęs metus, „minkštas kampas“ galiausiai sulūžo, prisėdus ant jo svečiui. Su palengvėjimu tuomet atsidusome. Nors, žinoma, mama tikino, kad pataisyti tikrai bus įmanoma.
Ir tokių istorijų su blizgančiomis suknelėmis, kurių man būtinai reikia, ar didžiuliu ir sunkiu ąžuolo masyvo svetainės staleliu, kurio negaliu pakelti nuo kilimo ir išsiurbti grindų, galime suskaičiuoti šimtus. Tačiau nei viena situacija niekam nepadarė rimtos žalos. Tiesiog priimame ją tokią, kokia yra.
Deja, ji taip eksperimentuoti mėgsta ir asmeniniame gyvenime. Štai prieš kiek daugiau nei metus sulaukiau šeimos gydytojos skambučio. Ji teigė, kad yra susirūpinusi dėl mano mamos kraujospūdžio. Tai, kad mamą kamuoja ši problema, žinojau, tačiau skiriami vaistai visuomet padėdavo.
Nutariau ją aplankyti. Pradėjus klausinėti apie kraujospūdį, ji vis išsukinėjo. Nieko nepešusi grįžau namo. Deja, kitą dieną mama jau paskambino iš ligoninės. Vakare jai sutriko širdies ritmas.
Persigandusi lėkiau į ligoninę. Galiausiai ji man prisipažino, kad kaimynė jai patarusi nuo kraujospūdžio vartoti kažkokį gyvatės užpilą su alkoholiu. Tad, kad nereikėtų maišyti su vaistais, ji nutarė, kad užpilą išgers rytais, o vaistų dvigubą dozę – vakarais. Todėl ryte spaudimas šoktelėdavo į aukštumas, o vakarais ji jautėsi silpna, nes vaistų dozė vienam kartui buvo per didelė.
Visa laimė, kad tai atsipirko keliomis dienomis ligoninėje. Tačiau sutrikus širdies ritmui viskas gi galėjo baigtis tragiškai.
* * *
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Rimvydas Šlapikas perspėjo, kad gyvatės užpilo vartojimas gali kelti pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
„Širdies ir kraujagyslių ligas, kurių didžioji dauguma yra lėtinės ligos, reikia gydyti nuolat, kontroliuojant simptomus (pvz. skausmus, aritmijas) ir rizikos veiksnius (kraujospūdį, cholesterolį). Pagrindinis gydymo būdas – vaistai.
Jeigu kažkokia tinktūra ar kitos homeopatinių vaistų formos yra patvirtintos mūsų kontrolės tarnybų ir parduodamos vaistinėse, juos vartoti – nieko blogo. Bet homeopatiniai vaistai negali pagydyti rimtų širdies ligų. Jie tikrai nekenkia, bet įrodymų, kad homeopatiniai vaistai sumažintų, pavyzdžiui, infarkto ar instulto riziką, nėra.
Bet gerti savos gamybos antpilą – pavojinga. Pats alkoholis, nedidelė jo dozė tikriausiai nepakenktų, bet tai, kas buvo užpilta alkoholiu, nebūtinai yra saugu. Tokių antpilų ligoniai neturėtų vartoti.
Gyvatės užpilas yra liaudiškas vaistas. Kai kurie užpilai vežami iš Rytų – su kobromis, skorpionais. Teko girdėti, kad žmonės sugauna gyvatę, ją užpila spiritu ir geria. Ką spiritas ištraukia iš gyvatės? Ne tik nuodus, bet ir baltymus, kitas medžiagas, kurių poviekis žmogaus organizmui yra visiškai neištirtas.
Tokio užpilo poveikis organizmui, ypatingai geriant per burną, yra mažiausiai nesaugus, o gal ir pavojingas gyvybei. Ypatingai, jei žmogus serga lėtine liga, šiuo atveju – širdies liga.
Ar užpilas galėjo sukelti širdies ritmo sutrikimą? Be abejo, taip. Juolab, kad gyvatės užpilo sąveika su kitais vaistais yra tikrai neištirta. Todėl gerti šį pakankamai aktyvų užpilą yra pavojinga. Aš griežtai prieš.
Kalbant apie dvigubą vaistų dozę, reikia pastebėti, kad kiekvienas vaistas turi savo maksimalią leistiną paros dozę, kurią galima vartoti be žalos. Jeigu vienu metu išgerta vaistų dozė neviršija leistinos paros dozės, nieko blogo neturėtų nutikti. Jei ligonė kenčia nuo hipertenzijos, tai vakare išgėrus didesnę dozę (jeigu ligonis guli, staigiai nesikelia) didesnio žalingo poveikio neturėtų būti.
Apskritai, pacientas turi vartoti mažiausią efektyvią vaistų dozę, maksimali leistina vaisto dozė nėra būtina, per didelė dozė gali sukelti stiprų kraujospūdžio kritimą, kuris gali pakenkti svarbių organų – smegenų, inkstų, širdies kraujotakai.
Bet gydytojas vaistų dozę skaido ne be reikalo. Pavyzdžiui, jei vaistas veikia trumpai arba spaudimas pakyla vidury dienos. Tokiu atveju tikslinga skaidyti dozę į dvi dalis. Tad šiuo atveju pacientei derėjo laikytis gydytojo rekomendacijų. O jeigu ligonė nori kažką keisti, ji turėtų pasitarti su savo gydytoju.
Reikia prisiminti, kad be vaistų svarbu ir gyvenimo būdo keitimas – rūkymo, alkoholio, druskos kiekio sumažinimas, dietos laikymasis, fizinis aktyvumas. Tai irgi padeda gydyti lėtines ligas“, – laiško autorės patirtį komentavo R.Šlapikas.
Galbūt ir Jūs turite karčios patirties, kokių pavojų gali kilti gydantis savarankiškai ar neatsakingai vartojant vaistus? Pasidalinkite savo istorija, kad kiti nekartotų Jūsų klaidų. Jūsų laiško laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
