Pirmiausia, jos labai atvirai siekia vadinamų rimtų santykių – ar kaip čia pasakyti. Mielos damos, ponios ir panelės, ledi ir mamytės, merginos, moterys. Kokie gali būti rimti santykiai iš karto? Juk reikia nors trumpai padraugauti, susipažinti, apsiuostyti, taip sakant. Ir jau tada žiūrėti toliau. Limpa – nelimpa bendravimas, yra trauka ar nėra traukos.
O čia iš karto visokie reikalavimai pasipila iš moterų. Per pirmą pasimatymą jau aiškina, kad norėtų vedybų ir vaikų. Apsiraminkite, bus laikas, bus ir vaikas, kam gi tie reikalavimai iš karto?
Viena panelė po trijų sakinių pasimatyme pareiškė: „Jei neketini manęs vesti, nesitampykime.“ O romantiškasis periodas yra tik tampymasis? Tai tikrai turėtų būti gražus, gal net gražiausias periodas, kuris nuteikia romantiškai, kurio metu idealizuoji partnerę, pasiilgsti, nori susitikti, lakstai kaip ant sparnų.
Antroji klaida labai jau negraži. Damutės itin domisi tavo materialine padėtimi. Tai su vyru pažindinatės ar su jo pinigais, mašina, pareigomis? Žmogaus jums reikia ar išlaikymo?
Nesu koks vargšelis, ir jei su moterimi užmegsiu normalius santykius, paremtus tarpusavio supratimu, meile ir pagarba , žinoma, kad dalinsiuosi su ja viskuo per pusę (kaip ir tu, moterie, dalinsiesi su manim per pusę, jei mane pamilsi – juk mes lygiaverčiai partneriai be jokių išskaičiavimų), bet jei jums tik materialinė gerovė rūpi, tada mums ne pakeliui.
Taip pat iki kaulų čiulpų užknisa senmergių kompleksai. Jie pasireiškia įvairiausiomis formomis.
Pats populiariausias kompleksas yra kažkokios kvailos nuostatos. Pavyzdžiui, neatsiduoti per anksti – tik po trečiojo pasimatymo, nes taip perskaitė kažkokiuose pseudopsichologiniuose vadovėliuose.
Arba kitas pavyzdys – jos įvertina detaliai, kokia pasimatymo vieta buvo paskirta, akivaizdžiai ieško požymių, ar kartais nesu vedęs, vertina mano rūbus, mašiną ir dar viską aptaria su draugėmis. O kito pasimatymo metu, jeigu jis iš viso įvyksta, ima pasakoti, ką sakė draugės. Senmergių labai didelis kompleksas yra draugės. Be draugužių nuomonės jos nei krust.
Ir dar senmergės yra tokios neliečiamosios – bijo prisilietimo, kūniško kontakto. O jau kaip svajoja apie vestuves. Vedybos yra tiesiog natūrali tąsa, galų gale net ir nebūtina, jei yra tam tikrų aplinkybių, o ne kažkokia prievolė. Atrodo, kad tik kas jas vestų, o vyras, partneris, draugas nebesvarbu. Tai kaip nebėgsi nuo tokių?
Moterys labai klysta bandydamos vyrams klijuoti visokias kvailas etiketes. Jei per pasimatymą netyčia paskambino mama ir jai šiurkščiai neatsakiau, viskas – aš mamyčiukas. Jei per karščius atsigaivinu bokaliuku alaus – viskas, aš alkoholikas.
Jei esu ne milijonierius – viskas, aš nevykėlis, nepaisant to, kad esu jaunas ir dar tik stojuosi ant kojų. Jei turiu savo pomėgių ir sportuoju, viskas – aš esu egoistas, kam nebėgu vos jai pašvilpus. Jei nusiperku teleloto bilietą, viskas – aš esu priklausomas nuo lošimų. Jei padariau kokią klaidą ir tikrai namuose palikau piniginę, tada jau amen.
Ir kam tos skubotos išvados? Negi taip jau skubate kuo greičiau ištekėti ir tai tėra vienintelis jūsų tikslas? O kaip kitaip paaiškinti jūsų skubotumą?
Buvo dar įdomus atvejis. Susirašinėjau su mergina, kuri save apibūdino kaip vidutinio ūgio ir vidutinio kūno sudėjimo. Atėjęs į pasimatymą pamačiau augalotą ir pakankamai tuktelėjusią undinę. Šalia jos aš atrodžiau kaip asilas šalia dramblio.
Tai kam meluoti savo anketoje? Pagalvojau tada: lauk, lauk, kol milžinas galiūnas atjos ant balto dramblio. Parašytum tikrus savo duomenis, tikrai gal sulauktum to milžino. Milžinai tada tavęs ir ieškotų.
Gal, damos, vis dėlto elkitės natūraliau ir nemeluokite. Tada gal tikrai pirmas pasimatymas nebus paskutinis?
Ir Jūs turite karčios patirties, bandant užmegzti pažintį su priešingos lyties atstovu? Galbūt priešingai – internetinė pažintis baigėsi kaip pasakoje? Pasidalinkite savo pasakojimu ir Jūs. Laiškų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
