Norėčiau papasakoti vieną savo atvejį, kuris iliustruoja tokių pasimatymų subtilybes. Tada buvau jaunas, profesinėje mokykloje besimokantis vaikinas. Studentas. Ir štai per vieną pažinčių svetainę susipažinau su pora metų už save vyresne mergina. Anketoje buvo ir mano nuotrauka, ir duomenys, kurie ją turėjo dominti.
Po poros savaičių bendravimo internetu bei telefonu mes susitarėme susitikti Klaipėdoje. Kadangi jau buvo šaltoka, nusprendėme susitikti „Akropolyje“. Viskas buvo aptarta. Ji žinojo, kaip aš atrodysiu ir kada mes susitiksim.
Išaušo ta diena. Mes susitikome, bet jau iškart pajutau, kad kažkas ne taip. Jos veido išraiška tai rodė. Bet iš pradžių ji stengėsi, kad to nesimatytų.
Mes vaikštinėjom ir kalbėjomės. Tiksliau, aš daugiau kalbėjau, o ji žvalgėsi į vitrinas ir kartais linktelėdavo galvą arba atsakydavo į klausimą vienu žodžiu. Taip mes vaikštinėjome gal kokią valandą. Jaučiau, kad tikrai kažkas ne taip.
Ir tada ji pradėjo klausinėti, ar aš turiu mašiną ir kokia mano finansinė padėtis – kiek maždaug gaunu pinigų iš tėvų (nes studijavau, o ne dirbau) ir kas jie tokie yra, ką dirba.
Kai atsakiau, kad mašinos nėra, o pinigų irgi ne maišai, pasijuto tikras šaltis. Ji pradėjo žvalgytis nebe į vitrinas, o į telefoną ir sukti išėjimo link. Tik išėjus į lauką aš jos paklausiau, kur eisim toliau. Jos atsakymas buvo: „Aš eisiu namo, o kur tu eisi – nežinau.“ Iš to sakinio supratau, kad nieko gero nebuvo.
Merginos, kartais atrodo, kad pasimatymai yra smagus žaidimas, o ne rimtų santykių paieška. Jūs ieškote milijonierių, o paskui verkiate, kad nėra tikrų vyrų? Nusileiskite ant žemės, ir pasižiūrėkite, kiek yra daug paprastų, bet puikių vyrų. O jeigu jau kažkas netinka, tai turėkite sąžinės ir drąsos tai pasakyti iš karto, o ne po kelių valandų.
Galbūt ir jūs esate buvę pasimatyme, kuris virto visišku nesusipratimu? Pasidalinkite savo pasakojimu. Jūsų laiškų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia.
