Pradėkim nuo to, kad vestuvės ale vyksta vieną kartą gyvenime, nors tai retas atvejis. Nekalbu apie įžymybių vestuves – kalbu apie paprastų žmonių norą pasirodyti gaidžiais ant mėšlo krūvos.
Prieš keletą metų vienas mano bendradarbis kėlė vestuves. Ir tam pasiėmė 20 tūkst. litų paskolą. Vestuvės buvo ypatingos. Suknelė kainavo 5 tūkst. litų, buvo užsakytas limuzinas, kainavo grupės nuoma ir fotosesija prie jūros.
Jūs man paaiškinkit, kam reikalinga suknelė už 5 tūkst. litų? Gi ji bus dėvima vieną kartą gyvenime. Šimtas procentų, jaunoji ją apsimėtys mišraine arba apvems.
Labai stebino ir limuzinas. Na, kam jo reikia. Lyg būtumėt kokie prezidentai. Paskui - įmantrus tortai, gyvų gėlių puokštės... Visiškas nesąmonių muziejus.
Po savo prabangių vestuvių jis dar skundėsi, kad nieko gero negavo. Visos dovanos buvo mažareikšmės, tad vestuvės neatsipirko.
Bjauriausia, kad jo santuoka truko tik pusę metų. Taip ir išėjo, kad jam liko paskola, nors žmonos jau nėra. Kam kelti tokias vestuves, kad už jas tektų mokėti ir po skyrybų?
Mano vestuves tikrai bus paprastesnės ir kuklesnės. Juk tai, ką išleidi įspūdžio sukūrimui, gali išleisti šeimos gerovei.
