Dabar esu apie 6 mėnesius nėščia. „Na, nėščia – tai ne mirusi“, – galvoju ir einu į apatinių parduotuvę. Norėjau pradžiuginti vyrą, o ir pati prasidžiugint, pasidaryt kokį romantišką vakarą.
Stoviu, renkuosi, žiūrinėju. Ant manekeno kabo labai gražūs rožiniai naktinukai. Nėriniuotas viršus, permatomų nėrinių juosta apačioj, atrodo kaip saldainis.
Pardavėja prieina, padeda susirasti man tinkamą dydį, sako, kad su jais tikrai padarysiu nepamirštamą įspūdį... Malonu, jaučiuosi visai graži ir išdidi, kad net laukdamasi neapleidžiu moteriškumo.
Ir tada sustingstu. Kitoj eilėj kikena dvi moterys: „Geriau jau žindančioms naktinių pažiūrėtų, kam nėščiai tos kvarbatkos...“
Girdžiu, ką jos sako, bet negaliu pakelti galvos. Jaučiuosi labai sugėdinta. Kaip tyčia dar pardavėja garsiai paklausia, ar jau tuoj gimdysiu, nes va, kokia pilnutė, dydis net 40 pasidarė. Visas ūpas dingsta, greičiau susimoku, nes jau nepatogu nebepirkti, ir einu.
Po šito atsitikimo pasidarė labai įdomu, kokie yra standartai nėščiosioms. Jeigu laukiesi – lįsk į urvą ir nesirodyk, nebent turi modelio figūrą?
Paskutiniu metu žiūriu, kad darbe irgi sulaukiu pastabų. Tai viena, tai kita kolegė vis užsimena, kad atrodau tikrai „nėštesnė“ negu 6 mėn., o kai eina valgyti, priduria, kad man jau nebereikia, ir taip stora. Juokais? Labai juokinga, tikrai.
Arba įžymybės. Visos jos – nuostabiai gražios moterys, bet beveik idealios figūros net ir nėštumo metu tikrai neįkvepia, o sudaro spaudimą kitoms, ekrane nešmėžuojančioms moterims.
Dar bjauriau, kai vaikų neplanuojančios kolegės žiūri į tas garsias moteris ir replikuoja: „Nu va, neapsileido, šaunuolė. Aš tai irgi neprisiryčiau kaip karvė...“
Spaudimas būti lieknai – nerealus. Tik ar neabsurdiška, kad jis taikomas ir nėščiosioms? Nesijaudinkit, su savo naktiniais nepažįstamiems į akis nelįsiu, bet truputis supratingumo nepakenktų.
