Galbūt pagalvosite, „va, barmenė apsiskaičiavo ir apie pinigų trūkumą kasoje kaltina kažkokį vagį.“ O buvo taip.
Vyriškis, maždaug 40-45 metų, apie 170 cm ūgio, tamsus, atėjo nusipirkti alaus butelyje išsinešti. Buvo tamsiai apsirengęs, vilkėjo tamsų švarką, su blizgiu užrašu ant juodų marškinėlių.
Padavė, dėmesio, 50 eurų kupiūrą ir ieškojo centų, kad galėtų gauti grąžą be smulkių monetų. Vis vadino „panele“, klausinėjo apie vakarėlius, vykstančius aplinkui. Daug kalbino ir ragino žiūrėt į kasos monitorių.
Ieškojau markerio, kuriuo galima patikrinti, ar kupiūra tikra. Kaip tyčia jo neradau, ramia sąžine atidaviau lygiai 47 eurų grąžą, kaip ir prašė, kad nebūtų smulkių monetų. Dar kartą atsisveikinęs ir maloniai šnekinęs išėjo.
Atėjo metas skaičiuoti pinigus kasoje – joje trūko lygiai 50 eurų. Manote, tai mano klaida? Galbūt ir būtų, jei nebūčiau kaip tik tos pačios dienos pradžioje išgirdusi panašios istorijos iš labai patyrusio barmeno, kuriam nutiko ta pati istorija.
16 metų pradirbęs barmenas buvo tokiu pat būdu apgautas. Nors lyg ir atsilaikė prieš aferisto apgaulę, bet galų gale kasoje pas jį atsirado 50 eurų minusas.
Šis vyriškis buvo senamiesty, Vilniuje. Pirmas (?) Jo taikinys buvo viešbutis prie Rotušės, kitas – mano darbo vietoje Vokiečių gatvėje.
Tikiuosi, šis laiškas padės išvengti nemalonumų.
