Taigi nusprendžiau papasakoti apie atvejį, kurį mačiau su mažu sūneliu gulėdama ligoninėje. Čia sutiktos jaunos moters elgesį net sunku apibūdinti.
Į ligoninę pakliuvome, kai naktį sūnui pakilo labai aukšta temperatūra. Ačiū Dievui, nieko baisaus nebuvo, bet teko pagulėti keletą dienų. Palatoje buvo dar trys mamos su mažais vaikais.
Vieną naktį į mūsų palatą paguldė ketvirtą mamą su berniuku, kuris baisiai kosėjo, duso. Visą naktį gailėjau besikankinančio mažylio.
Ryte pamačiau mūsų naujuosius palačiokus. Vaikas – mažas, toks klupinėjantis, dar, matyt, neseniai pradėjęs vaikščioti. Mama – skonio reikalas. Su siauručiais džinsais pažemintu liemeniu, ilgais šviesiais plaukais, gausiai pasidažiusi. Į akis krito labai ilgi, ryškiai lakuoti nagai. Paprašytų trumpai apibūdinti, sakyčiau, tokia fabų fyfa.
Per vizitaciją gydytoja mamai paaiškino, kad sūnui plaučių uždegimas. Nežinau, ar jai labai rūpėjo. Bent jau taip neatrodė žiūrint, kaip ji rūpinosi berniuku.
Telefono nepaleidžia iš rankų, vaiko sauskelnės nuo šlapimo visą dieną kone velkasi žeme, o kai sūnus tampa neramus, užleidžia per telefoną popsą ir vaikui prieš akis krato nagus į taktą, taip linksmina jį.
Dieną jų aplankyti atėjo vaiko tėtis. Mama nedaug dėmesio kreipė ir į jį. Ką paklausia jos, atmestinai burbteli. Jaunas, iš pažiūros nedrąsus vyras pasėdėjo, pakalbino sūnų ir išėjo.
O vakarop prasidėjo visas linksmumas. Pas vaiko mamą atėjo kažkoks vaikinas. Sergantį mažylį paguldė miegoti, o pati iškūrė su kavalieriumi į koridorių. Jau visa palata buvo sugulusi miegoti, užgesinome šviesą, o iš koridoriaus dar girdėjosi mamytės chi chi, cha cha.
Kitą dieną vėl atėjo vaiko tėvas. Niekas tikrai nebūtų prasitaręs jam, kas vyko vakare. Bet čia mamytė visą palatą apstulbino garsiai pareiškusi: „O žinai, vakar buvo atėjęs Tomas, atsimeni jį? Tai šnekėjomės su juo koridoriuje iki vėlaus vakaro.“
Šitaip visų moterų akivaizdoje pažemintas vyras tirštai nuraudo ir nepasakė nieko. Atrodė sugniuždytas. Tyliai pasėdėjęs, pašnibždomis pakalbinęs vaiką, apsisuko ir išėjo. Į telefoną įnikusi mama vargiai tai pastebėjo. O gal to ir laukė.
Žiūrint iš šalies buvo apie ką pagalvoti. Kokia žiauri turi būti moteris, kad taip elgtųsi su vaiko tėvu? Turbūt turi jo nekęsti. Galvoju, jie turbūt nesusituokę ar išsiskyrę, nes sunku įsivaizduoti, kad taip skaudintų žmona. Nesuprantu, net jei ir išsiskyrę – o kur elementari pagarba? Tikiu, kad ir jis ne šventas, bet šitaip kerštauti?
Nemanau, kad tas vaikinas, su kuriuo jaunoji mama kirkinosi koridoriuje, galėtų į ją rimtai žiūrėti. Puikiai mato, kad vaikas serga, o jai rūpi pasisėdėjimai koridoriuje su kitu vyru. Jam tam kartui gerai. O jai kas iš to?
Gal kaltas amžius? Berniuko tėvai atrodė tikrai labai jauni. Gal kiek perkopę per 20.
Bet kokiu atveju jie turi vaiką ir juo reikia rūpintis. Pusantrų metų žiopliukui juk nepasakysi – dabar tu palauk, mes dar jauni, kai subręsim, tada tave auginsim.
Jaunai mamai, kuri, tikiu, ne vienintelė pasaulyje neišsilaksčiusi mergina, palinkėčiau prisiimti atsakomybę. Juk labiausiai to reikia tam mažam berniukui.
Tikiuosi, kad tie jauni žmonės dar suras savo laimę. Normalią, ramią laimę, kokios širdyje nori kiekvienas žmogus. Tik labai abejoju, ar su taip besielgiančia moterimi norėtų būti bet koks vyras.
