Man išeinant iš vieno prekybos centro prie manęs priėjo dvi 14 metų merginos. Nežinodamas, kiek joms metų, pasakytum – mažų mažiausiai 17. Merginos mane užkalbino. Ir jų prašymas mane pribloškė.
Jos paprašė nupirkti alkoholio. Ir ne šiaip kokio alaus, sidro ar kito myžalo, bet butelį degtinės ir butelį brendžio.
„Sveikas, gal gali mums nupirkti degtinės? Labai reikia“, – paploninusios balselius manęs prašė. Griežtai atsakiau, kad tikrai ne.
„Na, būk geras, bus mūsų 15 gimtadienis, norime šauniai atšvęsti“, – mėgino apeliuoti į mano sąžinę.
„15? Ir jūs taip švęsite? Gal vietoj to pagalvotumėte apie kavinę ir pieno kokteilius?“ – priblokštas paklausiau.
„Tu ką, durnas? Kokie kokteiliai, mums reikia kietai švęsti. Nu nupirk, nebūk stabdis“, – vis dar maldavo. Pasakiau, kad nepirksiu ir geriau jos eitų knygų skaityti, gyvenimo sau negadintų.
„Tu kažkoks zanuda, gal jaunystės neturėjai? Gal nenorėjai pašėlti? Tik pieną gėrei?“ – susinervinusios paklausė. Pasakiau, kad buvau tokio paties amžiaus kaip jos, bet tokiomis nesąmonėmis nesirūpinau. Apsisukau ir nuėjau.
Tikiu, kad jos rado „gerą dėdę“, kuris padėjo, bet pats tokiu būti nenoriu. Turiu principus ir jų laikausi. Tėvams reiktų atidžiau žiūrėti, ką veikia jų vaikai.
