Pirma: manau, Rūta klaidingai patikėjo tuo, kad mylimo vyro prisiglaudimą gali kas nors pakeisti – šiuo atveju ji paminėjo anūkų prisiglaudimus. Ir antra: jei vyras būtų pasakęs kaip ji – kad nori „tik draugauti“ – būtų apkaltintas tuo, jog yra nerimtas.
Bet pakalbėti norėčiau ne apie gerbiamą Rūtą – juk kiekvienas turi teisę gyventi taip, kaip tinkamas. Jai tereikia tik palinkėti sėkmės ir būtinai dar kartą įsimylėti. Pakalbėti norėčiau apie šiuos du keistus įsitikinimus, kuriuos paminėjau.
Pirmiausia apie tai, kad daugumos mūsų tautiečių nuomone vyresnio amžiaus žmonėms yra nereikalinga nei meilė, nei seksas. Ir antra pusė nebūtina... Kaip tai? Juk iš tiesų antra pusė, mylimas žmogus yra tau pats artimiausias draugas, artimesnis netgi už gimines. Artimesnis netgi už vaikus ir anūkus.
Tačiau dažnai aplinkiniai pasmerkia tokias moteris, kurios pasako, kad savo vyrą myli labiau už vaikus. Netgi tapo normalu moterų susiėjimuose su pasimėgavimu keikti vyrus ir aiškinti, kokie jie blogi.
Sutikime – vaikai užauga ir išeina, jų gyvenimas yra kitas, ne tavo. O antroji pusė yra tas žmogus, kuris tau artimiausias. Ne veltui yra populiari metafora, jog moteris ir vyras – vienas vienetas.
Ir apskritai – ar gali būti didesnė vertybė už vyro ir moters meilę? Tenesupyksta vienišiai už šiuos mano žodžius, tačiau tas, kas nepatiria abipusės meilės su savo antrąja puse, praranda labai daug.
Žinoma, galima gyventi ir be antrosios pusės, rasti gyvenimo prasmę mėgstamuose užsiėmimuose, darbe, vaikuose, anūkuose. Ne, ne, gyvenimas nebus beprasmis. Tačiau jis bus kažkiek liūdnas.
Dabar tas antrasis įsitikinimas. Moteris norėjo tik draugauti. Ne kurti šeimą, ne nuolat gyventi drauge, o tik draugauti. Nieko čia tokio, viskas gerai. Tačiau pažiūrėkime į šitą situaciją kiek kitu kampu.
Tarkim, vaikinas su mergina arba vyresnis vyras su moterimi nori „tik draugauti“. Oho kokio pasmerkimo, paniekos jis sulauks iš aplinkinių. Jis bus apkaltintas tuo, kad nori suvedžioti ir pamesti, kad vengia įsipareigojimų, nes yra „bailys ir asilas“, kad nori tik sekso. Kad mergina arba vyresnė moteris šioje situacijoje – vargšė, kurią „patampys ir pames“...
Vardinti galima būtų daug, ilgai ir nuobodžiai. Esmė ta, kad dauguma mūsų tautiečių laikosi nuostatos, jog vyrui yra nevalia tik draugauti, kad tai vos ne nepadoru. Na, o jeigu tokios nuostatos laikosi moteris – viskas gerai.
Įsitikinimas, švelniai tariant, keistokas.
Taigi, išvada tokia. Nemažai lietuvių yra linkę nuvertinti vyro ir moters meilę. Šio bene stipriausio žmogaus gyvenime jausmo dauguma nelaiko savaimine vertybe. Tiesiog liūdna dėl tokio požiūrio.
