Ji man sako: „Žinai ką, aš sugalvojau sesei aprašyti visą sodybą. Su broliu pasitariau, atsiklausiau, jis sutinka ir nepyksta. Tad aprašau viską jai.“
Ir padėjo ragelį. Aš ilgai sėdėjau ir negalėjau suprasti, kas įvyko. Galvojau, ji mane erzina, juokauja, o gal ne man skambino, gal susipainiojo, visgi, senas žmogus. Bet ne, paaiškėjo, kad viskas tiesa. Tad likau durniaus vietoje. Nors žinant mūsų santykius ir tai, kad namuose niekada neturėjau nuomonės bei teisių, to buvo galima tikėtis. Bet ne čia įdomiausia.
Pasirodo, aš nieko negavau, bet atsakomybė rūpintis tais namais man išliko. Investuoti pinigus, daryti darbus. Jau investavau 1000 eurų ir vis dar girdžiu priekaištus. Aišku, jau atsiribojau nuo jų, nes jaučiu, kad tuoj mane taip sudirbs, kad teks gyventi prieglaudoje.
Ir mama turi sąžinės po viso šito skambinti ir reikalauti, kad grįžčiau į namus ir daryčiau darbus, nes jei būsiu blogas, tai žiūrėk, sesuo net nepriims į kaimą grįžti pasisvečiuoti.
Tad norėčiau paklausti skaitytojų. Kas čia teisus? Ir ar apsimoka išvis bendrauti su tokia šeima ir prisiimti atsakomybę už tuos namus?
