Viskas buvo gerai: artimų žmonių ratas, saulė, linksmos kalbos, šaltas alus... Bet toks šmikis sugebėjo sumauti gerą nuotaiką vienintele pastaba.
„Tu taip gerai atrodai, ne kaip maniškė. Suknelė tavo nereali. Pasižiūriu į tave, palyginu... Maniškė visai apsileidusi“, - čia vieno gero šeimos draugo žodžiai. Jis jau buvo gerokai paragavęs alaus, tad, manau, kalbėjo nuoširdžiai. Turbūt turėjau tai priimti kaip komplimentą?
Man, gerai draugei, kalba apie kitą moterį, lyg ji būtų koks skuduras, o juk ji pagimdė jam du vaikus ir sukasi nuolatiniam darbų rate nuo ryto iki vakaro. Ir jis dar nepagarbiai kalba apie ją?
Gal atsirastų moterų, kurioms tokie žodžiai lyg balzamas ant žaizdos, komplimentas iš didžiosios raidės, bet aš tikrai ne iš tokių. Mano giliu įsitikinimu į ketvirtą dešimtmetį įžengusios moters grožis labai daug priklauso nuo to, kiek vyras sugeba jai to grožio nupirkti. Kitaip tariant, gera ar bloga išvaizda yra vyro meilės jai atspindys.
„Na, tai pasakyk, kiek pinigų per mėnesį tu skiri žmonos grožio procedūroms?“ – tiesiai paklausiau. Jis net užraudo, matau, pasimetė. Akys tik pradėjo lakstyt į šalis. Mikt, mikt ir nieko gero neišspaudė.
Nesustojau: “Ar bent nutuoki, kiek kainuoja vienas apsilankymas gerame sporto klube? Ar žinai, kiek kainuoja nueiti pas gerą kirpėją stilistą? Kiek kainuoja kirpimas ir šukuosenos formavimas ne kokioje daugiaaukščio kirpyklėlėje?
„Nu, gal kokius dvidešimt eurų?“ – išspaudė tokiu balsu, kad supratau – jam čia atrodo baisi suma. Kai išgirdo, kad neišsisuktų be penkiasdešimties, net žagtelėjo.
„Kiek kainavo tavo žmonos džinsai ir palaidinė? Nes galiu pasakyti, kad suknelė, kurią dabar matai ant manęs, kainavo apie du šimtus eurų.“
„Nežinau, pati pirko per kažkokį išpardavimą!“ – sutrikimas vis didėjo, nes suknelės kaina jį visai parklupdė.
„O kada išleidai savo žmoną kur nors pailsėti nuo vaikų ir tavęs? – tęsiau. – Kur nors pasidaryti masažo, ramiai pagulėti, kol ja rūpinasi kiti? Pasidaryti manikiūro ir pedikiūro pas gerą meistrą. Ar žinai, kiek jie dabar prašo už nagų dizainą? O kiek kainuoja gera, kokybiška kosmetika? Kada esi žmonai davęs jai pirkti pinigų?“
„Kad maniškė pati darosi“, – pradėjo tesintis, pasigriebė nuo stalelio alų ir nuėjo šalin. Spėju, jis net pamiršo, kad moteriai reikia pabūti kur nors kitur, ne namuose prie puodų.
Aišku, kad pati darosi ir šukuoseną, ir manikiūrą, ir pedikiūrą. Tarp košės virimo vaikams ir kambarių tvarkymo. Aišku, kad šitas krienas neskiria tam nė euro. O gyvena tikrai neblogai, pasiėmė naują mašiną išsimokėtinai, statosi namus.
Visą vakarą, kai svečiai išsiskirstė, negalėjau nustoti apie tai galvoti. Buvo skaudu dėl to, kad, ko gero, susigadinau santykius su seniai pažįstamu žmogumi ir, ko gero, perlenkiau lazdą. Dabar jo akyse atrodau kaip kokia snobė, kuriai rūpi tik pinigai.
Bet paskui dar kartą viską apgalvojau ir nusprendžiau. Ne, pasielgiau gerai. Taip, mano vyras geriau uždirba, bet juk nevagia. Dirba nuo ryto iki vakaro, kad tik mūsų šeimai nieko netrūktų.
Jei jis turi kokių nors pastabų mano išvaizdai, apmoka visas reikiamas procedūras. Jei procedūrai neužtenka pinigų, vadinasi, tas kažkas manyje yra okey. Šiame amžiaus tarpsnyje mano grožis – ne gamtos ar Dievo duota dovana. Niekam nesekčiau pasakų apie natūralų grožį ir stebuklingas agurkų kaukes ar kažkokius aliejukus už porą eurų. Aš į save investuoju tiek grožio salonuose, tiek sporto klube. Ir tas grožis kainuoja. Jei nori karalienės, suteik jai progą tokia būti. Jei skiri žmonai pinigų kaip tarnaitei, tai ir turi tarnaitę. Taip kad čia nuo tavęs ir tavo sugebėjimų priklauso, ar tavo moteris švytės, ar ne.
