Kalbu apie mastymą „kryptingos lavinos“ principu, būdingą socialinių tinklų gyventojams (nejuokinga, nes jau Vyriausybė susirūpino).
Mano muzikos lentynoje tarp daugelio kitų guli dvi plokštelės: Davido Bowie „Blackstar“ ir Andriaus Mamontovo „Degančios akys“ (atsiprašau Andriaus, nieko prieš jį neturiu, palyginimui paėmiau tik todėl, kad panašiu metu išleista). Spėkit, kuri kainavo brangiau? Taigi lietuviška.
O kiek skiriasi Davido Bowie, QOTSA, „Radiohead“, „Pink Floyd“, Nicko Cave'o kompaktinių plokštelių kainos, palyginti kad ir su Marijono Mikutavičiaus kompaktine plokštele? Kur lenkiu? Manau, kad pats Marijonas nedrįstų lygintis su minėtais atlikėjais, jis – ne Egis ar kokios ten „Pinup girls“ (Marijonas – bičas prie bajerio – neįžeidus). Bet kainos kažkodėl panašios.
Kodėl atsiliepiau? Tai va, esu vienas iš daugelio smulkių daržininkų, bet produkciją parduodu vienam iš didžiausių prekybos centrų.
Mano ūkis – grynai šeimos, dirbam tik savi žmogeliai. Už 2015 metus iš veiklos savo varganuose 1,5 ha mokesčių valstybei sumokėjau per 8 tūkst. eurų. Nemažą dalį savo pajamų išleidžiam savišvietai – knygoms, muzikai, koncertams, teatrui.
Dėl jau minėtų palyginimų neteko pabuvoti Marijono koncerte. Prioritetai – kitokiai kokybei ir turiniui. Bet galėčiau paklausti, kuo Marijonas grindžia savo kompaktinių plokštelių ir bilietų į koncertus kainą? Ji gerokai „pasinešusi„ vakarietiškų standartų link. Atmeskim arenos, aparatūros nuomą, užmokestį muzikantams, na, dar nenumatytoms išlaidoms. Kiek, Marijonai, tavo dvi valandos vertos? Po 30 eurų už valandą? Visi nori gyventi oriai?
Kur suku? Atsidarykit duris kovo mėnesį, išeikit į lauką ir nusiskinkit tą kalafiorą. Kvaila lyginti tos pačios daržovės kainą Ispanijoje, Italijoje ir Lietuvoje. Kvailiau – piktintis, o dar kvailiau – pasigavus kito pasipiktinimą sėsti į tą traukinuką ir garsiai dardėti...
Kodėl? Pakalbėkit su bet kurio didesnio prekybos tinklo daržovių užsakovu ir suprasit. Čia ne kompaktas, kurį kartą iškepei ir jis 10 metų voliojasi lentynoje. Paklauskit augintojo visų niuansų. Bet kur jau čia, mes geriau žinom. Parduotuvėse, viršutinėse lentynose, oi, po kiek vynai ir konjakai. Surenkim protestus, gal Vyriausybė įsikiš.
Visa esmė – arba perki, arba ne. Arba tinka tau kaina, arba ne. Gyvenu prie Marijampolės. Nevažiavau apsipirkti Lenkijon. Dieve, dvi valandas, kad gūžį prikiščiau? Taip, telikas parodo – ten tikrai visi išpampę nuo bado traukia. Ypač kioskininkai ar turgaus pardavėjai.
Mūsų „žvaigždutėms“ tris dienas pabadauti prieš vasarėlę – geras sprendimas. Kas neištvers – eikit apsipirkti į turgelius. Maždaug, lietuviška, ekologiška, su visais mokesčiais.
Galima kalbėti, nežinant esmės ir niuansų. Bet ar reikia? Maždaug – kas čia yra tą dainelę parašyti? Net popierius ir rašiklis nereikalingas. Ar kostiumėlį kokį pasiūti? Metras medžiagos, trys sagos... O kainuoja kiek.
Sėkmės.
