Man nesvarbu, tau 14, kaip man, ar 36-eri, dirbi tu ar mokaisi, prašau tik supratimo ir, jei nepatinka mano nuomonė, prašau nereikšti savosios komentaruose ar kažkur kitur, nes aš jos neskaitysiu, nedarysiu klaidos, kurią padariau praėjusį kartą, kai rašiau apie akivaizdžias klaidas mūsų švietimo sistemoje.
Nežinau, kam šį laišką adresuoti. Valstybės valdytojams ar jos gyventojams, o galbūt tiesiog visiems, manau, kiekvienas tai prisitaikys sau.
Taigi, aš esu Emilija ir ką aš jums norėčiau pasakyti? Pradėkime nuo menkutės problemos – mūsų Seimo. Manau, kad daryti kažką reikia jau seniai, nes jei problemą mato ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, tai nėra normalu.
Taip, žinoma, kas tie vaikai – tik mažos tėvų problemos, kurios visada lenda, kur nereikia. Bet mes esame šios valstybės ateitis. Ir pagal statistiką jūsų ateitis emigruoja ir bėga iš čia ten, kur jiems geriau. Sakykit, ką norit. Gerai, na, grįžta vienas kitas, kuriam mažiau pasisekė ar šiaip labai jau didelis patriotas. Bet pagal mūsų valstybės, beje, vis krintantį gyventojų skaičių – tokių nedaug.
Myliu šitą šalį, jos gamtos grožį ir istoriją, bet žmonės nėra tokie geri, kaip gamta, ir mes visi puikiai žinome, kodėl. Tarkim, 2014 metų statistikos duomenimis, Lietuva pagal alkoholio suvartojimą yra trečia šalis pasaulyje! Ačiū, ne, aš nenoriu gyventi šalyje, kuri vadinama alkoholikų tauta.
Na, gerai, tai dar nieko nepasako. Paskelbta, kad skurdo rizikos lygis 2014 m. siekė 19,1 proc., apie 560 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, kuri buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Aš nenoriu ir neginu žmonių, kurie už tas pačias kapeikas nusiperka alkoholio ar tabako gaminių, bet tikrai yra šeimų, kurios galo su galu nesuduria ir viską, ką gali, daro, kad jų vaikas galėtų mokytis ir sotus būti.
Bet kurgi mokslas Lietuvoje nemokamas, rėks kuris nors komentare. Nupirkit visas pratybas, sąsiuvinius, liniuotes, pieštukus, uniformas ir tų 506 eurų neužteks. O klasiokai juk ir į keliones važiuoja, ir pramogauja, o tau teks pasėdėti namuose, nes mokslas nemokamas, tik va pinigų nebeliko.
Kodėl aš pradėjau nuo Seimo? Nes kai akis bado tokia statistika ir kai mokytojai į gatves išėję prašo didesnių algų, jie pilvus išvertę atrėžia: mes jums galim rasti tik penkis milijonus. O tai būtų vos keli pridėti eurai per mėnesį.
Iš pradžių norėjau paklausti, kam mums tiek Seimo narių? Kai vienas sėdi, pats sau paskaitas veda, su sienom pasišneka, na, o ką, juk smagu. Kiti net angliškai nesugeba suregzti kelių sakinių, o visi likę sėdi su patarėjais, kurie visą darbą už juos padaro, o patys nosį krapšto. Beje, jų algos svyruoja nuo 2000 eurų iki 3000 eurų per mėnesį.
Apmokyti jaunus žmones – ir į jų vietas, jiems net algų tokių nereikės, su brangiausiais mersais jie irgi nesivažinės. Bet kur tau, kaip sakoma, toli gražu.
Beje, aš palaikau mokytojų streiką ne dėl to, kad nereikia į mokyklą (nors, žinoma, ir dėl to gerai, bent pailsėti galima), bet palaikau tai, kad jie nesėdi kaip visi likę ir nelaukia stebuklo. Kol kas streikuoja tik mokytojai, kol kas...
Bet dėl to streiko ir valdžios nenorėjimo nei tartis, nei išklausyti, kenčiame mes, mokiniai. Bent daugelis mūsų, kol dar negali iš čia išvažiuoti, turi ruoštis brandos egzaminams ar stojamiesiems. Ir tai gana sunku, kai mokykla nedirba. Kai mokytojams, atėjusiems tartis, yra parodomos durys...
Už ką Seimo nariai gauna tokius atlyginimus, kai valstybės tarnautojai, kurie pasiruošę paaukoti gyvybę ir turi dešimtmečius darbo stažo, negauna nė 1000 eurų – apie tokias sumas tik pasvajoti.
Už ką Seimo nariai gauna tokius atlyginimus, kai mokytojai, kurie moko šimtus vaikų per dieną ir patiria psichologinį spaudimą, negauna nė 1000 eurų – kai kurie net pusės tiek negauna.
Už ką Seimo nariai gauna tokius atlyginimus, kai jaunimas su geriausių specialybių diplomais eina dirbti už minimalią algą padavėjais ar pardavėjais, arba studijuodami turi savo laiką skirti prastam darbui vien tam, kad turėtų už ką gyventi. Už ką? Už ką?
Tai tik viena iš problemų šioje valstybėje, ir neklauskit, ko tu į tą užsienį tiek nori. Bet va, aš noriu, ir tikrai ne aš viena.
Nedėstykit man moralų, kad ten niekas nelaukia, kad nebus lengviau. Gerai, na, nebus, bet ar jums gerai čia? Gerai? Na, tai aš už jus džiaugiuosi ir linkiu sėkmės toliau gyventi šioje valstybėje, kuri pagal statistiką leidžiasi tose srityse, dėl kurių reikėtų džiaugtis, ir kyla tokiose, kurias reiktų slėpti.
Aš manau, kad pasakiau bent šiek tiek to, kas priverstų susimąstyti. O jei ne? Na, tada tikiuosi, kad kažkada suprasit, kaip jaučiasi žmonės, kurie nėra didelių turtų paveldėtojai ir nėra užsitikrinę geros vietos savo įtakingų giminių ir pažįstamų darbuose.
Būkit laimingi, kad ir kur bebūtumėt, kad ir ką bedarytumėt! Mano nuomonė tokia, nereikia dėl jos pykti.
