Aš nežinau, gal gerbiamam D.Matijošaičiui ir gėda, bet man – ne. Ir pasakysiu kodėl.
Pirmiausia, mes perkame rankines moterimis todėl, kad jos yra viena iš stiliaus ir įvaizdžio dalių. Aš taip pat turiu merginą, kuri mėgsta rankines. Dar ji mėgsta kartu su manimi išeiti pasivaikščioti. Kartais jai pradeda skaudėti kojas arba nugarą. Ir tada? Aš panešu jos rankinę.
Ir ką? Nenumiriau. Rankos nenutrūko. Netapau ir kažkokiu juokdariu. Taip, kartais vaikščiojant matau keistus į mane nukreiptus žvilgsnius, bet man jie sukelia tik juoką.
Žinoma, neva tikriems vyrams toks elgesys gal ir žemas. Bet reikia suvokti, kad tai – tiesiog gražus vyro gestas. Man atrodo, kad šaipymasis iš to – kažkokios liguistos vyrų savimeilės reikalas. Na, neduok Dieve, panešti rankinę. Vaje, vaje.
Kam merginos perka rankines, jeigu pačios jų nenešioja? Hm. O kam jūs perkate mašinas, jeigu jas, kai būnate girti, vairuoja jūsų žmonos?
Mano kaimynystėje gyvena vienas keistokas pilietis. Keistas tuo, kad yra tipiškas vyriško tingumo pavyzdys. Beveik visada matau jį einantį šalia savo žmonos, kuri tempia pilnus krepšius produktų. Ne kartą su juo bendravau ir bekalbant suvokiau, kad jis krepšių nešimą laiko negarbingu darbu, kone įžeidimu vyriškai giminei.
Patikėkite, kartais atrodo, kad tų krepšių nešimas – savotiška lažo forma. Gerai įmitę vyrai eina žaisdami telefonu, o šalia, apkrauta kaip darbinis arklys, eina moteris. Tai kur kas „neskaniau“ už vaikinus, panešančius merginos rankinę.
Juokinga? Man ne. O jei jūs taip elgiatės – esate tikri mulkiai. Ir, žinoma, vaidinate kietus. Tik visas jūsų kietumas – atkištose alkūnėse.
