Pirmasis. Įkrypavau į žemagrindį troleibusą. Taikau į vietą pačiame gale, kur yra trys vietos. Deja, šoninėje vietoje (kur man patogiausia) „sėdėjo“ krepšiai, greta jų – pensininkė, o šalia lango buvo tuščia.
Jaučiausi labai blogai, pilvas buvo toks, kad norėdama nebūčiau prasispraudusi prie laisvos vietos. Tad vos besilaikydama ant kojų paprašiau, kad senoji ponia patrauktų krepšius.
„Sėskit ten“, – atsakė moteris ir parodė į sėdynę prie lango. Atsakiau, kad negaliu.
Tuomet senoji net garsiai nusijuokė, tarsi anekdotą išgirdusi: „O čia jau jūsų problemos“.
Ir dar taip, negražiai sakant, „naglai“ pažiūrėjo. Taip ir prastovėjau iki savo stotelės...
Antras atvejis dar trenktesnis. Sėdėjau troleibuse, vienvietėje sėdynėje prie lango. Pajutau, kaip ėmė darytis negera, bet dar nelipau, galvoju, dvi stotelės beliko. Šalia atsistojo labai tvarkingos išvaizdos, gal 50 metų amžiaus vyras. Aš pasisukau link durų, jau pasiruošiau lipti. Žinau, kad atrodžiau tikrai prastai... O jis man ir sako: „Tik neapvemkit man batų.“
Ir šypsosi...
„Aš laukiuosi“, – pasakiau akivaizdų faktą.
„Taip, taip, matosi... Kad iš narkologinio važiuoji, mergužėle“, – rėžė jis man.
Man net ašaros iš akių ištryško. Pakėliau akis – o jis šypsosi. Ir toks tvarkingas, vilkėjo kostiumą... Padorus vyras, atrodytų. Buvau šokiruota.
Tad štai, moterys. Gimdykit šiai šaliai piliečius, naudokitės nėščiųjų lengvatomis...
Turinys pirmą kartą publikuotas 2016 metų kovo 30 dieną.
