Man gyvenime seksas ir jausmai yra du atskiri dalykai. Kartais net pagalvoju, kad turiu polinkių į nimfomaniją, nes nebijau pirma permiegoti su vyru, o po to paklausti jo vardo. Esu graži, savarankiška, daug keliaujanti sėkminga ir labai seksuali moteris, todėl gyvenimą ragauju savęs nevaržydama. Manau, normalu vienu metu turėti kelis meilužius. Todėl kai sutikau savo būsimą vyrą ir paaiškėjo, kad mūsų požiūriai sutampa, labai nudžiugau.
Abu supratome, kad tradicinė šeima yra ne mums. Jei bandysime vienas kitą supančioti monogamijos diržu, po pusmečio lėksime skirtis. Mes miegame su kitais, kad visada sugrįžtume vienas pas kitą, nes esame sielos draugai. Esame tie meilužiai, kurie nori sutikti senatvę kartu.
Tokia santuoka veikia, nes nereikia apsimetinėti kažkuo kitu. Nėra pavydo, nes tai, kas vyksta už namų durų, yra tik seksas, papildomas adrenalinas. Beje, kai kurie kolegos žino, kad mano santuoka – atvira. Nors daugelis iki šiol negali to „suvirškinti“, bet kai pasimylime per darbo vakarėlius, aš ramia sąžine grįžtu namo, o jie savo paklydimus slepia nuo žmonų. Kas iš mūsų iš tikrųjų meluoja – spręskite pagal savo sugedimo laipsnį.
Kodėl nusprendžiau anonimiškai pasipasakoti... Viskas paprasta ir sudėtinga tuo pat metu. Prieš savaitę paskambino draugė iš užsienio. Ji su vyru tradicinėje santuokoje gyveno septynerius metus, o dabar ji verkia virtuvėje, nes vyras buvo neištikimas ir pareiškė, kad jie dabar gyvens atviroje santuokoje. Išsiskirti per brangu, be to – auga du vaikai, kuriems reikia abiejų tėvų. Išgirdau krūvą klausimų, kaip pati tvarkausi su ta siaubinga atvira santuoka.
Mielos ir mylimos moterys. Jeigu atvira santuoka jums pateikiama kaip vyro šantažas, geriau išsiskirkite. Mes su vyru mylime vienas kitą, tarp mūsų yra ryšys. O tai, ką išgyvena mano draugė, yra vyro dvasinė neištikimybė – ne šiaip seksas su nepažįstamąja. Tokios išdavystės net atviroje santuokoje atleisti negalima.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Kas yra atvira santuoka ir kada ją verta taikyti savo šeimoje – pasakoja psichologas Tomas Lagūnavičius.
