Kažkada teko girdėti, kaip viena žymi moteris prasitarė apie kautynes su stilistais, kurios visuomet baigdavosi jos pralaimėjimu. Labai gaila, bet jei jau brandi ir garsi moteris sudeda ginklus, ką jau kalbėti apie kitas... Na, bet žodžiai be pavyzdžių ir liktų tik plepalais. Pradėsiu nuo Beatos Tiškevič.
Stebeiliju į jos drapanas ir dažniausiai bandau įsivaizduoti, ar įmanoma labiau sudarkyti žavią, originalią moterį?.. Šventiniame laidos „Atspėk dainą“ įraše pamačiusi ją vilkinčią juodas piemenėlio kelnes ir kepaliušiuką ant galvos negalėjau patikėti savo akimis. O dar tas tautinis kaspinas, kuris, atrodo, buvo paskubomis nukabintas nuo puokštės balionų ir paskolintas laidos vedėjai.
Kai aktorė ėmė strapalioti kaip pionierius iš Timūro būrio, įkyriai ėmė smelktis mintis, ar tik ne parodijų laidą stebiu?
Užkliūva ir Rasos Tapinienės apranga. Man labai graži jos figūra, tačiau kai ji stovi arba sėdi atkišusi įspūdingas laives-aukštakulnius, mane apima linksmumas, nes atrodo, kad ji tuos batelius vogčiomis išsitraukė iš mamos spintos ir oriai demonstruoja.
Proginiu-vakariniu apavu kažkodėl yra kankinamos ir daugiau laidų vedėjų. Viešpatie, na, koks čia stilius? Ar tikrai tokiame darbe reikia penkiolikos centimetrų „špilkų“, kai gausu labai dailių ir stilingų batelių su daug žemesniais kulniukais?
Grįžtant prie R.Tapinienės, labai įdomiai atrodė jos mergaitiška suknytė su stačiais mėlynais sparneliais ir pilku maišu-terba-gūžiu po kaklu – vis laukiau, kieno snapas kyštels iš ten... O ko verta balta suknutė! Kamera kažkodėl filmavo iš taip arti, jog aiškiai matėsi, kad rūbelio pečiai yra visai kitoje vietoje, nei jo dėvėtojos, todėl prie pečių pūpso neaiškūs dariniai.
Ir kažkodėl labai preciziškai filmuojamos įspūdingos įliemenavimo siūlės suknelės nugaroje, kurių paskirtis per amžių amžius buvo viena – išryškinti moteriškus privalumus. Atsiprašau, jeigu tokių yra. Kitu atveju vaizdas kartojasi – paauglė su mamytės suknele. Beje, pastarąjį kartą matyta ponios Rasos apranga man labai patiko – galvoje turiu švarkelį su gėle.
Nebeliko ekrane simpatiškosios ugniaplaukės Astos Stašaitytės, kuri, deja, irgi dažnai būdavo įvelkama į romų skonio apdarus. Kažin, gal Aušra Kilkuvienė mažiau pasiduoda stilistų komandoms? Jos apranga tikrai daug inteligentiškesnė.
Dar vienas vaizdelis iš „Eurovizijos“ atrankos konkurso. Manau, jei tai mielai, žvitriai vedėjai būtų buvę leista pasirinkti rūbą, ji nebūtų įsliuogusi į solidžios matronos vyšninės spalvos suknelę, atidengiančią vieną petį, ir nebūtų apsimovusi neišpasakyto ilgio pirštinių, skirtų paslėpti vystančias rankas. O jaunystė padarė savo, ir mergina taip linksmai linkčiojo ir mostigavo rankomis, kad buvo panaši į tarnaitę, atnešusią smetoninei poniai pintinaitę su kaimo gėrybėmis...
Kad jau tiek įsivažiavau, norisi pasakyti dar vieną pastebėjimą. Nežinia ką nuginkluoti bandančias “špilkas“ jau minėjau, bet ką norima pasakyti kruvinomis, lyg lūpdažių reklamoje, lūpomis? Ir ar būtina vis švysčioti savo nuogomis, kad ir gražiai sutvarkytomis, pažastimis? Juk ne į „Miss Bikini“ susirinkom. Ir tais papais-papukais-poponiais jau pasisotinom per dvidešimt penkerius metus.
Mane nesunkiai galima apkaltinti neišmanymu – nesu labai išsilavinusi žiūrovė. Bet kam dar skirtos tokios televizijos laidos ir jų vedėjų plunksnos, jei ne tokioms kaip aš? Mano sūnus, pvz., televizorių įsijungia tik amerikietiško futbolo rungtynėms pažiūrėti.
Žodžiu, stilistams ir stilistėms linkiu nuoširdžiau pagalvoti apie savo ištikimiausius žiūrovus. Vien dėl laidų reitingų galėtumėt pasistengti mažiau mus šiurpinti ir juokinti. Man sunku įsivaizduoti, kad nors viena save gerbianti laidų vedėja svajoja apie tai, jog į ją taip įdėmiai žiūrėtų, kad pamirštų klausytis.
Visoms joms – gražioms, protingoms, išsilavinusioms, charizmatiškoms, mėgstamoms ir mylimoms – norisi sušukti: „Siųskit velniop tuos stilistus, kurie iš jūsų padaro karikatūras!“
Argi pačios nežinote, su kokiais rūbais, bateliais ir aksesuarais atrodote gražiausiai ir labiausiai save atskleidžiate?
